K.Ceikanausko individualios įmonės darbininkas 35-erių metų miško pjovėjas DariusV. karu su kitais kolegomis mišką pjovė Ukmergės rajone. Nors kiekvienas miškapjovys turi jam paskirtą rėžį ir privalo laikytis saugių atstumų, ši taisyklė buvo pažeista – darbininkai vienas prie kito priartėjo pavojingai arti ir kito žmogaus nupjautas medis griuvo ant Dariaus. Vyriškiui lūžo dubens kaulai. Nelaimingą atsitikimą tiriantys Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnai pabrėžė, kad skaudžių įvykių vykdant miško kirtimo ir paruošimo darbus daugėja. “Tai lemia netinkamas darbų organizavimas. Nereikia atmesti ir moralinio aspekto”,- “Sekundei” sakė Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas Julius Beinortas.
Miško kirtimai intensyvėja
Panevėžio apskritis priskirtina prie miškingųjų šalies teritorijų. Didėjant medienos paklausai itin suintensyvėjo miškų kirtimai. Vien Panevėžio regione yra įkurta apie 100 bendrovių ir individualių įmonių, kurios verčiasi miškininkystės darbais – medienos kirtimu, paruošimu, gabenimu.
Skirtingai nei sovietiniais laikais, dabar miškas kertamas kone apskritus metus – tiek žiemą, tiek vasarą. Nors gamtosaugininkai draudžia miško darbus tuo laikotarpiu, kai gyvūnai ir paukščiai augina jauniklius, šio draudimo paiso tik valstybinių miškų tvarkytojai, o privačių plotų savininkai savo teritorijose elgiasi kaip jiems patogiau. Pjaunant medžius vasarą nelaimių tikimybė didesnė – esant vešliai medžių lajai prastesnis matomumas, virstantis medis daug sunkesnis.
“Iš pažiūros miško pjovimo darbai neatrodo sudėtingi, tačiau Vyriausybė juos įrašė į pavojingiausių darbų sąrašą”,- sakė J.Beinortas. Nors pagal nelaimingų atsitikimų skaičių miškininkystės darbai yra tik devintoje vietoje – čia įvyksta vos 2 proc. visų darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų, tačiau dirbant miške nelaimių, pasibaigiančių darbininkų mirtimi, daugiausia. Jau vien šiais metais Lietuvos miškuose žuvo 4 ten dirbę žmonės. “Miškas – baisi stichija. Jei pakliūsi po virstančiu medžiu, vargu ar išliksi gyvas”,- įsitikinęs Darbo inspekcijos viršininko pavaduotojas.
Inspektoriai, tirdami nelaimingus atsitikimus, įvykusias pjaunant mišką, įžvelgia bendrų tendencijų. Bene svarbiausia čia tampa darbininkų kvalifikacija, kuri neretai būna pakankamai žema. “Miško pjovėjas turi labai gerai valdyti pjūklą ir pjaunamą medį. Deja, net ir numačius medžio griuvimo kryptį ne visada gali būti tikras, kad jis grius būtent ten, kur reikia”,- kalbėjo J.Beinortas.
Neką menkesnė problema – prastas miško darbų proceso organizavimas. Dažnai darbų vadovu būna pats įmonės savininkas. Taip sutaupoma pinigų, tačiau kelias pareigas turintis žmogus nėra pajėgus vadovauti miško pjovimo darbams, tvarkyti įmonės reikalus. Įmonės savininkams daug svarbiau surasti naujų kirtaviečių, nei užtikrinti darbų saugą.
Nelaimę prišaukė neatsargumas
V.Asačiovo individualios įmonės darbininkas V.M. susižalojo pjaudamas medžius Upytės girininkijoje, Pakalnių kaime. Tą kartą dirbo 4 pjovėjai ir tiek pat pagalbinių darninkų. Vyriškis nupjovė beržą, bet medis griuvo ne ant žemės – įstrigo kito medžio šakose. Darbininkas, kaip teigiama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, nesiėmė veiksmų, kad beržą nuleistų žemėn. Jis nesikreipė pagalbos į kolegas. Palikęs medį kyboti, ėmėsi pjauti eglę. Tą akimirką vėjo gūsis išjudino istrigusį beržą – medis išsilaisvino, nuslydo į šoną ir visa jėga trenkėsi žemyn, parblokšdamas ir prispausdamas darbininką. V.M. patyrė sunkius sužalojimus.
UAB “Girių tyla” miško pjovėjas A.K. buvo baigęs pjauti jam priskirtą plotą. Vyriškiui parūpo šalia augantys beržai, nors jie skirti sanitariniam kirtimui. Nė nepasidomėjęs, ar šiuos medžius galima pjauti, vyriškis kibo į darbą. Pirmojo beržo nepavyko nuleisti ant žemės. Darbininkui, matyt, tai nebuvo naujiena – vyras buvo įsitikinęs, kad pradėjus pjauti antrąjį medį, nuvirs abu iš karto. Deja, ir antrasis beržas pakibo šakose. Manydamas, kad nupjautas trečiasis medis paguldys ir anksčiau nupjautuosius, A.K. vėl kibo į darbą. Virstantis beržas kliudė pjovėją ir sunkiai jį sužaloja. Apyjaunis vyras patyrė daugybinius kaulų lūžius, medikai nedrįsta spėlioti, ar A.K. galės kada nors sugrįžti prie jam įprasto miško pjovėjo darbo. “Visi jie išmokyti, kad jokiu būdu negalima įstrigusio medžio išmušti kitu medžiu. Deja, darbininkams atrodo, kad taip bus greičiau”,- sakė Darbo inspekcijos viršininko pavaduotojas. Beje, pasirodo, greitumo faktorius miško darbuose – labai svarbus. Mat darbininkų atlygis už darbą priklauso nuo to, kiek kūbinių metrų medienos jie per dieną paruošia. Tiesa, oficialiose darbo sutartyse miško pjovėjams rašomas valandinis atlygis, tačiau iš tikrųjų dažnai yra kitaip – siekdami kuo daugiau uždirbti vyrai skuba ir savo bei aplinkinių saugumą pamiršta.
Nieko nekaltina
Vos prieš savaitę susižalojusio K.Ceikanausko įmonės miško pjovėjo Dariaus V. istorija kiek kitokia. Miškakirčiai dirba kiekvienas jam priskirtame rėžyje. Taip siekiama išlaikyti saugų atstumą, kad vieno nupjautas krintantis medis nesužalotų kito pjovėjo. Pagal tokią tvarką darbavosi ir Darius K. Tačiau pasitaiko, kad darbininkai vienas prie kito padvojingai priartėja. “Šios nelaimės nebūtų buvę, jei būtų išlaikytas saugus atstumas”,- įsitikinęs J.Beinortas. Kol Darius V. lygino kelmą, jo kolega netoliese pjovė medį. Atstumas tarp darbininkų buvo 19 metrų, o nuleisto medžio ilgis – 25 metrai. Didžiulis kamienas prispaudė nespėjusį pasitraukti Darių K. Lūžo dubens kaulai. Dabar pjovėjas gydosi Panevėžio ligoninės Traumatologijos skyriuje. Gydytojų prognozės optimistiškos.
Pats miško pjovėjas abejojo, ar pasveikęs galės sugrįžti į ankstesnį darbą. Šešerius metus iš to duoną valgęs Darius V. dėl nelaimės nieko nekaltina. “Kolega prašė pasitraukti, norėjau, kad palauktų, kol aplyginsiu kelmą”,- apie nelaimę šykščiai pasakojo darbininkas. Ant kaltojo miško pjovėjo vyriškis tikino nepykstąs, pasak jo – kalti abu. Taip pasielgęs darbininkas lanko ligonį ir sielojasi dėl savo neapdairumo. Sužalotu darbininku nuoširdžiai rūpinasi ir darbdavys.
Panašiai nukentėjo ir G.Truskos įmonės miško pjovėjas A.M. Nebuvo paisyta saugaus atstumo reikalavimų ir tai keturiasdešimtmečiui panevėžiečiui baigėsi rimtais kūno sužalojimais.
Svarbus ir moralinis aspektas
Visi nukentėjusieji dirbo pagal darbo sutartis, taigi belieka guostis tuo, kad žmonės gaus visas įstatymų numatytas socialines išmokas. Tačiau noras į namus parnešti kuo didesnį atlyginimą, neatsakingas skubėjimas ir visiškas darbų miške tvarkos nepaisymas, pasak Darbo inspekcijos viršininko pavaduotojo, verčia prabilti apie moralinį šios problemos aspektą. “Bėda nepalyginti didesnė, jei žmogus dirba nelegaliai. Šiuos darbininkus tokia nelaimė aplenkė. Tačiau, ištyrę nelaimingus atsitikimus inspektoriai linkę manyti, kad dalį kaltės dėl įvykusių tragedijų turėtų prisiimti ir patys nukentėjusieji”,- teigė J.Beinortas.
Be abejo, nė vienas nenorėtų atsidurti sužalotojų miško pjovėjų vietoje, tačiau pinigus į Valstybinį nelaimingų atsitikimų fondą moka visi. Sumokėtos sumos sužalotiesiems nesugrąžins prarastos sveikatos. Sveikatos, kurią prarado dėl savo neatsargumo.
“Miško darbų įmonėse suurta nemažai darbo vietų. Deja, ten dirbantys žmonės ne visada būna tinkamai pasirengę darbui. Mintys apie pelną, didesnį atlyginimą gena šalin atsakomybės jausmą. Priartėjus prie pavojingos ribos niekas nenori sustoti”,- apgailestavo J.Beinortas.
Rasa Šošič
tel. 511223, rasa@sekunde.lt
