Europai gelbstint Kiprą ir jo bankų sistemą nuo katastrofos, įtarimų kupini žvilgsniai krypsta į Liuksemburgą, Maltą ir Slovėniją.
Kipro gelbėjimo planą kurpę architektai – Vokietijos vyriausybė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – greičiausiai siekė panaudoti šoko terapiją ir parodyti, kokį pavojų kelia smarkiai išsipūtę bankai.
Kipro bankų sektoriaus dydis 7,5 karto viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pastaruoju metu jis buvo apibūdinamas kaip „kazino ekonomika“ ar „asocialus verslo modelis“. Itin ištinęs buvo didžiausias saloje Kipro bankas ir antras pagal dydį „Popular Bank“, dar vadinamas „Laiki Bank“. Pastarasis iš esmės buvo nemokus ir gyvavo tik dėl Europos centrinio banko (ECB) teikiamų likvidumo paskolų.
TVF vadovė Christine Lagarde pageidavo, kad abu bankai, užėmę maždaug pusę Kipro bankų sektoriaus, būtų uždaryti. Vėliau buvo nutarta, kad „Popular Bank“ bus uždarytas, o iš Kipro banko liks tik jo paties šešėlis. Šiose finansų įstaigose indėlius laikę turtuoliai greičiausiai patirs 30–40 proc. nuostolių. ECB turint tapti visų euro zonos bankų prievaizdu, tokie signalai, kuriuos siunčia Berlynas ir TVF, rodo naujos ir griežtos bankų sektoriaus kontrolės pradžią.
Blogųjų paskolų – penktadalis BVP
Viena pirmųjų šalių, turinčių suskubti ir susitvarkyti savo bankų sistemą, yra Slovėnija. Kaip įspėjo Slovėnijos centrinis bankas, ministrės pirmininkės Alenkos Bratusek kabinetas turi neatidėliotinai parengti planą, kaip gaivinti pasiligojusius šalies skolintojus. TVF pranešė, kad Slovėnija šiemet turės pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų, o jos bankams prireiks 1 mlrd. eurų kapitalo.
Slovėnijos bankai kovoja su sparčiai augančiu blogųjų paskolų kiekiu, kuris šiuo metu prilygsta penktadaliui šalies BVP. Slovėnijos bankai, anot „Bloomberg“, yra bene pažeidžiamiausi regione. Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ įspėjo, kad šių paskolų dalis toliau auga. Tad investuotojai nerimauja, kad ši šalis gali būti kita, kuri išties ranką ir paprašys tarptautinės paramos.
„Jeigu vyriausybė pradės įgyvendinti planą, ji gali išvengti kreipimosi į ES dėl paramos. Jeigu ji nesiims veiksmų, manau, kad per ateinančius kelis mėnesius Slovėnijoje kils krizė“, – agentūra „Bloomberg“ citavo Lutzą Roehmeyerį, „Landesbank Berlin Investment“ fondų valdytoją.
Skaičiuojama, kad „Nova Ljubljanska Bank“ pernai patyrė 275 mln. eurų nuostolių, o „Nova Kreditna Banka Maribor“ – 205 mln. eurų nuostolių.
Malta nenori rusiškų pinigų
Kita valstybė, į kurią krypsta įtarimų kupini žvilgsniai, – mažytė Malta. Jos bankų sektorius yra 7,8 karto didesnis už šalies ekonomiką.
Dar praėjusių metų sausį paviešintoje ataskaitoje TVF pabrėžė, kad Maltos bankų ir draudimo bendrovių sektorius yra gana geros būklės. Tačiau įspėjo, kad didelė juose sukauptų užsienio lėšų dalis kelia grėsmių finansiniam stabilumui ir fiskaliniam tvarumui. TVF taip pat pabrėžė, kad daugiausia kreditų suteikiama būstui ir statyboms. Tačiau jų kokybė esą prastėja, o restruktūrizuojamų paskolų daugėja.
Didelėms finansinėms bėdoms užklupus Kiprą, pavojų savo bankų sektoriui įžvelgia ir patys maltiečiai. „Malta Independent“ naujienų svetainė rašo, kad Kipro bankuose pinigus laikę rusai jau ieško alternatyvų. O Malta – viena pirmųjų šalių, į kurias jie nukreipia savo akis.
Malta esą jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi atsilaikyti ir neįsileisti rusų oligarchų pinigų. Šios šalies spauda svarsto, kad būtent tai būtų pats pavojingiausias užkratas, kurį gali paskleisti Kipro bėdos.
Liuksemburgas piktinasi kritika
Kipras ir Malta – ne vienintelės valstybės, kuriose bankų sektorius yra didesnis už BVP. Airijos bankų sektorius taip pat 8 kartus, o Liuksemburgo – net 24 kartus didesnis už šalies ekonomiką. Tad nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu jie sulaukia kritikos ir įtarių klausimų.
Visoje ES bankų sektoriaus dydis vidutiniškai prilygsta maždaug 3,5 Bendrijos BVP.
ES pareigūnai dar 2011 m. pabaigoje patarė Kiprui atkreipti dėmesį į bankų sektoriaus dydį ir imtis jį mažinti. Tuometė salos valdžia į patarimus neatsižvelgė. Tačiau dabar Kipro bankų sektorius neišvengiamai susitrauks.
Tokia ateitis kelia nerimą milžinišką bankų sektorių turinčiam Liuksemburgui. „Kai kurios šalys, tokios kaip mano šalis ar Kipras, per pastaruosius dešimtmečius legaliai sukūrė šį tą svarbaus. Jūs neturėtumėte iš principo to menkinti“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministrą Jeaną Asselborną citavo „The Telegraph“ naujienų svetainė.
„Juk niekas nesako, kad Vokietijos automobilių ar ginklų pramonė yra pernelyg didelė, palyginti su jos ekonomika“, – piktinosi J. Asselbornas.
