Naktimis viešojo maitinimo įstaigomis tapę kioskai sulaukė prievaizdų dėmesio.
Alkoholio kontrolės įstatymas lyg ir nesuteikia teisės viešojo maitinimo įmonėms parduoti vartotojui svaigalus išsinešti po 22 valandos, bet ir neuždraudžia. Todėl vis aštriau iškyla problema, kai prisidengdamos statusu „viešojo maitinimo įmonė“ maisto prekių parduotuvės ar specializuotos alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės ir netgi kai kurios degalinės prekiauja alkoholiu ir po 22 val.
Šiuo metu Lietuvoje alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti bare, kavinėje ar restorane, gali parduoti 960 subjektų, iš jų 218 įmonių svaigalais prekiauja ir naktimis. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) turimais duomenimis, net 100 subjektų įvairios savivaldybės yra suteikusios teisę naktį prekiauti alkoholiniais gėrimais, skirtais ne tik „vartoti vietoje“, bet ir „išsinešti“.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje patikrinus 268 (28 proc.) įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, vartojamais vietoje, apie 54 proc. įmonių nustatyta įvairių pažeidimų. Dažniausi pažeidimai – bendrų higienos reikalavimų nesilaikymas, maisto saugos ir savikontrolės pažeidimai.
Keturiose įmonėse nakties metu prekyba buvo vykdoma per langelius, lankytojai tiesiog neturėjo galimybės patekti į patalpas ar tualetus, nors viešojo maitinimo įstaigai toks reikalavimas privalomas. Už nustatytus pažeidimus įmonėms taikytos įvairios poveikio priemonės – baudos, įspėjimai, 3 įmonių veikla visiškai uždrausta.
Įmonė, norėdama užsiimti gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla, privalo turėti VMVT išduodamą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Tuo tarpu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas išduoda ir suteikia teisę nakties metu (22-8 val.) parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti savivaldybių vykdomosios institucijos.
Jei nori, sprendimą randa
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių tarybos turi teisę apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ar neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Kai kurios savivaldybės labai veiksmingai pasinaudojo šiomis galimybėmis.
Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracija kartu su Šiaulių VMVT priėmė sprendimą, kad viešojo maitinimo įmonėms (restoranams, kavinėms, barams ir kt.) būtų išduodama licencija, nurodant pardavimo būdą „Vartoti vietoje“. Mažmeninės prekybos įmonėms (parduotuvėms) išduodama licencija, nurodant pardavimo būdą „Išsinešti“.
Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir nustatė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiose viešojo maitinimo įmonėse – alkoholinių gėrimų prekyba leidžiant vartoti vietoje nuo 8.00 val. iki 2.00 val., o išsinešti nuo 8.00 val. iki 22.00 val.
Taip pat Pasvalio, Radviliškio, Širvintų, Vilkaviškio, Zarasų rajonuose naktimis alkoholiniai gėrimai išsinešti tiesiog neparduodami.
Prašo suteikti daugiau ginklų
Specialistai prisipažįsta susiduriantys su tam tikromis alkoholio kontrolės teisinio reglamentavimo spragomis. VMVT kreipėsi į Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministerijas bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir pateikė kelis pasiūlymus.
Tarp jų – raginimas teisės aktuose apibrėžti terminus: viešojo maitinimo įmonė, baras, kavinė ir kt., nustatyti reikalavimus prekybai alkoholiu (minimalus maisto tvarkymo patalpų plotas, reikalavimai alkoholinių gėrimų prekybai dieną ir naktį), nurodyti, kad maistas ir gėrimai (įskaitant gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus) viešojo maitinimo įmonėse ruošiami, gaminami ir tiekiami vartotojui vartoti vietoje.
„Tokiu būdu įstatymo pagalba būtų aiškiau ir objektyviau sureguliuotos teisės, pareigos ir atsakomybė šio sektoriaus verslininkams, apgintos vartotojų teises ir skaidriai paskirstytos kompetencijos kontroliuojančioms institucijoms“, – rašoma VMVT pranešime.
Tačiau šios iniciatyvos kol kas įstrigo diskusijose tarp palaikančiųjų alkoholio vartojimo sugriežtinimą ir prieštaraujančiųjų šiai strategijai.
