Neseniai veiklą pradėjusiam Lietuvos kino centrui konsultuojantis Thierry Baujard’as, kino finansavimo konsultacijų agentūros „Peacefulfish“ vadovas, pataria realiai vertinti šalies kino padėtį tarptautinėje erdvėje – rinkos žaidėjų daug, tad svarbu surasti stipriąsias savybes ir investuoti į galimybes.
– Viliamasi, kad, duris atvėrus kino centrui, netrukus Lietuva taps ryškiu tašku Europos kino žemėlapyje. Kiek kainuos toks užmojis?
– Visų pirmiausia reikėtų pradėti nuo konkrečios strategijos, kaip to bus pasiekta. Kino pramonė yra daugialypė: gali sukurti infrastruktūrą kūrėjams iš užsienio, taip pritraukti investicijas. Galima orientuotis į bendrus kino projektus su kitomis šalimis, tada privalu stiprinti kino kūrėjų komandos galimybes. Arba gali orientuotis į vietinio kino, serialų kūrimą – reikėtų abiejų komponentų, tačiau klausimas kitas – kam ir kaip tą produkciją parduosi? Šios sritys – atskiri verslo modeliai, neišeis vienu metu užsiimti tinkamai jais visais. Arba reikėtų negailėti didelių investicijų ir darbo.
– Kuris modelis Lietuvai geriausiai tiktų?
– Anksčiau esate priėmę keletą stiprių kino projektų, tačiau nuo tada praėjo daug laiko – pasikeitė situacija Europoje, viso pasaulio kino pramonėje. Nereikėtų gręžiotis į praeitį.
Kas labiausiai tiktų Lietuvos kinui, negaliu atsakyti. Tačiau galiu pažymėti – turite stiprių prodiuserių, kino kūrėjų, kurie gali dirbti kartu su tarptautiniais projektais, priimti kitų šalių kino kūrėjų komandas. O ateities perspektyvas reikėtų brėžti įvardijus stiprybes ir galimybes.
Deja, kol kas, jei paklaustumėte užsienio kino prodiuserių, kuo jiems galėtų būtų patrauklu kurti Lietuvoje, negalėtų atsakyti.
– Ne pirmus metus kalbama, kad kino pramonei padėtų atsigauti mokesčių lengvatos. Vieną tokių jau ruošiamasi priimti. Ar reikėtų tam suteikti daug vilčių?
– Įvairios mokestinės lengvatos reikalingos, jas investuotojams siūlo daugelis Europos šalių. Mažuma tų, kurios tokių neturi, tad Lietuvai finansinės lengvatos reikalingos. Tačiau jei nuolaidas siūlo visi, vėl reikėtų kelti klausimą – ką, be to, dar būtų galima pasiūlyti? Kūrėjai iš svetur nepradės plūsti vien dėl to, jog kino kūryba čia atsieis galbūt pigiau nei kitur. Tai tik viena priežasčių norint pradėti konstruktyvias diskusijas.
– Ar patenkant į tarptautinį kino kūrėjų žemėlapį trukdo tai, jog esame maža šalis?
– Jokiu būdu ne – Europoje mažos šalys užima stiprią padėtį įvairiose kino sferose. Šiuo metu Malta deda daug pastangų, kad galėtų pritraukti užsienio kino kūrėjus. Belgija jau ilgą laiką yra svarbi Europos kino kūrėja. Pavyzdžiui, Liuksemburgas traukia dėl gerų studijinių galimybių, patrauklių finansavimo sąlygų. Šalis atrado vietą čia – yra maža, tačiau siūlo kokybiškas paslaugas kūrėjams iš svetur.
– Kaip investicijos į kiną galėtų atsipirkti?
– Reikėtų nepamiršti, kad tai ne tik tiesioginis pinigų srautas. Iš užsienio atvykusios komandos palieka nemažas sumas paslaugų sektoriuje.
Be šio aspekto, svarbus ir pačios šalies įvaizdis – tai puiki galimybė reprezentuoti šalį, skatinti turizmo sektorių. Beje, čia su turizmo sektoriumi susijusios įmonės – viešbučiai, turistinės įmonės, restoranai – galėtų būti puikiais investuotojais, kino kūrybos partneriais.
Kinas neša naudą tada, kai garantuojamos pastovios finansinės sąlygos, kino kūrėjų, aptarnaujančio personalo žmogiškieji ištekliai. Tada galima kalbėti ir apie pelną, augantį pasitikėjimą, kiek galima pastovesnius pajamų šaltinius kino sektoriaus žmonėms.
– Ar įmanoma stipri regiono kino pramonė? Gal trys Baltijos šalys galėtų bendradarbiauti šioje srityje?
– Žinoma, įmanoma, tačiau bendradarbiavimą įsivaizduoju tik vienu aspektu – dėl produkcijos platinimo. Mažos šalies bėda kuriant kiną yra ta, kad sunku sudominti savo produkcija svetur. Tad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų bendradarbiauti populiarindamos vietinę produkciją. Žinoma, galime kalbėti ir apie bendrus filmus, serialus. Bet, kaip ir minėjau, kol kas užteks pradėti nuo mažesnių žingsnių – nusibrėžti savo siekius ir bandyti užsitarnauti stabilią poziciją tarptautinėje kino rinkoje.
