Netrukus veiklą turintis pradėti Lietuvos kino centras išjudins šalies kino pramonę, tačiau į konkurencingą Europos kino žemėlapį bus sunku patekti be papildomų valstybės nuolaidų, mano kino kūrėjai.
Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė pelno mokesčio lengvatos įstatymo pataisas, numatančias leisti finansinę paramą filmo gamybai Lietuvoje skyrusioms įmonėms iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti 75 proc. paaukotų lėšų, o mokėtiną pelno mokestį sumažinti visa paramos suma. Finansų ministerijos siūlymu, paramos filmo kūrimui suma neviršytų 20 proc. filmo biudžeto. Tačiau siūlymui kol kas nepritarta.
Anot Linetos Mišeikytės, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narės, ši lengvata yra vienintelis trukdis efektyviai šalies kino pramonės veiklai. Vienokios ar kitokios lengvatos yra taikomos bene visose Vakarų bei Rytų Europos šalyse.
„Apie pelno mokesčio įstatymo priėmimą kalbama turbūt kokius septynerius metus. Galiu tvirtai pažadėti, jog jei lengvata įsigalios, per pirmus metus šalyje galės būti sukurta maždaug 60 projektų už maždaug 60 mln. litų. Valstybei iš tos dalies teks 25 proc. pajamų mokesčių pavidalu“, – aiškino L. Mišeikytė.
Suteikti pelno mokesčio lengvatą filmams kurti Vyriausybė yra numačiusi savo darbų programoje. Pasiūlymui pritaria Finansų bei Kultūros ministerijos, tačiau jos iki šiol nebuvo galutinai patvirtintos.
Tiesa, vieną kitą didelį projektą Lietuva privilioja ir be papildomų lengvatų. Neseniai filmavimo darbus Vilniuje baigė Holivudo juostos „Sibirietiškas auklėjimas“ komanda. Manoma, jog Lietuvoje komanda įvairioms paslaugoms ir kūrybiniams darbams išleido maždaug 5 mln. litų. 2010 metais užsienio šalių kūrėjai Lietuvoje išleido iš viso apie 19 mln. litų. Rekordiniais 2007 m. išleisti 36 mln. litų. Tada daugiausia išleido filmo „Pasipriešinimas“ su Danieliu Craigu kūrėjai – 24 mln. litų.
