Jei egzistuoja keliaujantis cirkas, gastroliuojantis teatras, kodėl negalėtų būti mobilios kino salės? Planuojama, kad Škotijoje, Airijoje, Prancūzijoje įgyvendinta idėja artimiausiais metais pasieks ir Lietuvą.
Meno renginių koncentracija didžiuosiuose Lietuvos miestuose – bene ydingiausias kultūros sektoriaus bruožas. Nors jis jau ne sykį aptartas ir jį mėginta keisti, provincijoms menas vis tiek siūlomas arba per retai, arba nepakankamai kokybiškai, arba neaktyviai: netenkina auditorijos lankomumo rodikliai.
Nauja ir atokesnėms gyvenvietėms itin aktuali idėja pristatyta festivalio „Kino pavasaris“ surengtoje konferencijoje „Kino festivalių įtaka miestų ekonomikai“. Nepriklausomas kino ir meno konsultantas iš Škotijos Ronaldas Inglisas papasakojo apie savo bendrovės „Regional Screen Scotland“ esmę. Po šalį važinėjantys 900 tūkst. eurų (daugiau nei 3 mln. litų) kainuojantys furgonai per mažiau nei valandą transformuojami į 80 vietų kino salę su puspenkto metro skersmens ekranu. Atokių Škotijos miestelių gyventojams ne visuomet patogu pasiekti didmiesčius ir jų siūlomus kultūros bei pramogų renginius. Tad tokios kino salės gyvenvietėse, dažniausiai teturinčiose kelis tūkstančius ar šimtus gyventojų, labai laukiamos ir populiarios.
Projektas aprėpia apytiksliai 34 Škotijos vietoves, 6–8 mažas salas, kuriose būna apie penkis vizitus per metus. Į naujausių filmų seansus, anot R. Ingliso, dažniausiai renkasi jaunos šeimos ir vyresni nei 40 metų kino mėgėjai. „Be to, kad auditorija džiaugiasi galimybe pasižiūrėti filmų (labiausiai mėgstamos dramos ir juostos visai šeimai), jai svarbus ir socialinis aspektas. Kino salėje susitinka gerai pažįstami tos pačios provincijos gyventojai, mezgasi pokalbiai“, – pasakojo R. Inglisas. Viename miestelyje mobili kino salė apsistoja iki keturių dienų, o per vakarą dažniausiai parodomi keli seansai.
Jau šešerius metus ratuoto kino idėja užsikrėtęs ir festivalio „Kino pavasaris“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. Jo svajonė, kad mobilaus kino automobiliai riedėtų ir Lietuvoje, jau apsvarstyta praktiškai: išsiaiškinta, kiek kainuotų įsigyti transporto priemones ir vykdyti veiklą visus metus, numatyta, kad šiame projekte praverstų „Kino pavasario“ komandos patirtis.
„Tiesa, projekto koncepcija būtų tik panaši į Škotijos, Airijos ar Prancūzijos pavyzdžius. Daugiau akcentuotume ne naujų filmų peržiūras, o edukacines, socialines programas“, – IQ kalbėjo A. Ramaška. „Kino pavasario“ vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje furgonai būtų modernesni nei Škotijoje ir todėl brangesni – atsieitų 1 mln. eurų (3,5 mln. litų).
Idealiausiu atveju, pavykus gauti ES struktūrinių fondų finansavimą, ratuotos kino salės kelionę Lietuvoje turėtų pradėti nuo 2015-ųjų.
