Gąsdinama kinų konkurencija
Panevėžio turgaus prekeiviams, parduotuvėlėms ir netgi dėvėtų
drabužių pardavėjams dėl pirkėjų, kurių kišenės pastaruoju metu patuštėjusios,
teks konkuruoti ir su kinais.
Krizė vis plačiau atveria vartus kinų verslininkams ir į mūsų
miestą. Jie skuba pasinaudoti galimybe sunkmečiu palyginti pigiai išsinuomoti
didžiules patalpas prekybos centruose ir šiaip judriose vietose savo
parduotuvėms. Geresniais laikais lietuviai gal ir raukytų nosis, bet dabar
nebrangios kiniškos prekės atrodo visai patrauklios.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija
skambina pavojaus varpais, kad kinų verslininkų invazija gali kuoka smogti mūsų
verslininkams ir gamintojams, nes konkuruojama nevienodomis sąlygomis.
Asociacijos vadovė Zita Sorokienė ragina valdžią užtikrinti,
kad kinai laikytųsi mūsų šalies įstatymų. Taip pat prašo pasirūpinti, kad
užsieniečių verslo Lietuvoje plėtra nepaleistų ubagais mūsų verslininkų.
Kad kinų verslininkai rimtai rengiasi „įsukti“ verslą
Lietuvoje, rodo ir tai, jog jų parduotuvės tarsi grybai po lietaus dygsta ne tik
dideliuose šalies miestuose. Vis daugiau kinų žengia ir į Panevėžį.
Pramogų ir prekybos centre „Babilonas“ veikiančiai kinų
parduotuvei „Azijos centras“, jau spėjusiai pagarsėti skandalais dėl slepiamų
mokesčių, daugėja tėvynainių konkurentų.
Praėjusią savaitę Klaipėdos g. 103 buvo atidaryta dar viena
kinų drabužių ir avalynės parduotuvė.
Kalbama, kad netrukus duris atvers dar dvi. Viena iš jų bus
pačiame miesto centre – Ukmergės g. 18, kur įsikūręs prekybos centras „Iki“
.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)
duomenimis, mūsų mieste registruota 15 kinų įmonių, jos veiklą vykdo
Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose. Panevėžyje veikia keturios
įmonės – du restoranai ir dvi parduotuvės.
„Neoficialiai esu girdėjęs, kad kinai Panevėžyje ketina
atidaryti daugiau parduotuvių, bet, kol jos neužregistruotos, nieko negaliu
komentuoti“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio apskrities VMI viršininko pavaduotojas
Vidas Osipovas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos
vadovė Z.Sorokienė teigė, kad negalima snausti ir laukti, kol mūsų verslininkus
ir gamintojus išstums kinai.
„Lietuvoje jau yra per 30 kiniškų aprangos ir tekstilės
parduotuvių. Neabejoju, kad jų dar gerokai padaugės“, – tikino ji.
Piktina kinų gudravimas
Z.Sorokienės teigimu, asociacija nėra iš esmės nusistačiusi
prieš užsienio verslininkų, tarp jų – ir iš trečiųjų šalių, atėjimą į Lietuvos
rinką. Smulkieji verslininkai siekia mažinti kinų išskirtines sąlygas
konkuruoti.
Pasak pašnekovės, kinai savo produkciją siūlo itin žemomis
kainos, neretai netgi pigiau nei žaliavos, kaip eksportuotojai yra remiami savo
valstybės, be to, jie Lietuvoje veikia nepaisydami įstatymų: slepia pajamas,
nesumoka visų mokesčių, samdo nelegalius darbuotojus.
Z.Sorokienės teigimu, mūsų institucijos turėtų griežčiau
kontroliuoti kinus, o valdžia – imtis priemonių apsaugoti lietuvius
verslininkus, pavyzdžiui, taikyti tam tikras kvotas kiniškoms prekėmis.
Migracijos tarnybų pareigūnai esą turėtų kontroliuoti, ar kinai į Lietuvą
atvyksta ir čia dirba legaliai.
„Dabartinėmis sąlygomis mes konkuruoti su kinais neturime jokių
perspektyvų“, – aiškino asociacijos vadovė.
V.Osipovas pritarė Z.Sorokienei, kad kinai su vietos
verslininkais konkuruoja nesąžiningai.
„Sekundė“ jau ne kartą rašė, kiek vargo mokesčių inspektoriai
turėjo su parduotuvės „Azijos centras“ savininkais, kol privertė juos įforminti
visas pajamas. Ši parduotuvė buvo kelis kartus tikrinama, bet tai nedavė
rezultatų.
Galiausiai mokesčių inspektoriams visą savaitę, nuo pirmadienio
iki sekmadienio, teko stovėti pardavėjams už nugaros ir stebėti, kiek prekių
parduota ir kaip tai fiksuojama kasos aparatais.
Pasak V.Osipovo, paaiškėjo, kad per stebėjimo laikotarpį
parduotuvės apyvarta išaugo tris kartus.
Lapkričio pradžioje mokesčių inspektoriai kinų prekybos vietas
Panevėžyje ir Šiauliuose tikrino kartu su migracijos tarnybų pareigūnais.
Šiauliuose ne tik buvo nustatyta finansinių pažeidimų. Įtarimų
sukėlė penkių kinų pateikti asmens dokumentai, vizos. Patikrinus nuodugniau,
paaiškėjo, kad tik vienas iš jų turėjo vizą su teise dirbti Lietuvoje.
Priekaištų kinų parduotuvei „Azijos centras“ turėjo ir
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus specialistai.
Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojos Sigitos Barkauskienės, kinai nesilaikė prekių
ženklinimo taisyklių: pirkėjams nebuvo pateikta informacija lietuvių kalba.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 11 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
