Darbo birža skaičiuoja registruotus bedarbius, o Statistikos departamentas skelbia nedarbo lygį.
Koks Lietuvoje yra nedarbo lygis? Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta, nes dvi šalyje bedarbius skaičiuojančios institucijos taiko skirtingus kriterijus ir nurodo skirtingus rodiklius.
Statistikos departamentas (SD) paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 17,2 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto aukštesnis nei ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 0,9 proc.
Departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, pirmąjį 2011 m. ketvirtį šalyje buvo 277,6 tūkst. bedarbių, tai yra 4,3 tūkst., arba 1,5 procento, mažiau nei ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,8 tūkst., arba 5,4 procento.
Šiek tiek kitus skaičius pateikia Lietuvos darbo birža (LDB). Jos duomenimis, kovo 31 d. šalyje buvo registruota 294,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,62 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Tad koks nedarbo lygis Lietuvoje buvo šių metų pirmąjį ketvirtį: 13,62 ar 17,2 proc.? Matyt, apie 15 proc. – toks būtų šių dviejų institucijų skelbiamų rodiklių vidurkis. Išvestinį darbo lygį, paskaičiuotą pagal abu statistikų ir LDB rodiklius, skelbia „Eurostat“.
SD skelbiamas nedarbo lygis vertinamas remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis ir išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai.
LDB skelbia registruotą nedarbą, kuris išreiškiamas biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu.
„Statistikos departamento skelbiamas nedarbo lygis ir Lietuvos darbo biržos skelbiamas registruotas nedarbas yra skirtingi rodikliai, kurie negali būti tapatinami“, – skelbia statistikai.
Be to, SD bedarbių skaičių vertina ir skelbia remdamasis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) bedarbio sąvokos apibrėžimu, kuriame nurodyta, kad bedarbiai yra nedirbantys 15–74 metų amžiaus asmenys. O LDB taiko Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtintas bedarbio sąvokos apibrėžimą, skelbiantį, kad bedarbiu laikomas nedirbantis darbingo amžiaus asmuo nuo 16 metų.
Tačiau, kaip aiškina statistikai, abiejų institucijų skelbiamas nedarbo lygis skiriasi ne tik dėl skirtingo bedarbio apibrėžimo, bet ir dėl to, kad ne visi bedarbiai, ieškodami darbo, kreipiasi į darbo biržą ir registruojasi joje.
Tai liudija ir tas faktas, kad nuo 2010 m. kovo mėn. pabaigos padaugėjo besiregistravusiųjų darbo biržoje, nes žmonės sužinojo apie prievolę mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems LDB.
Pašalpas gauna trečdalis registruotų bedarbių
Šiandien LDB paskelbė, kad jos registre gegužės 19 d. buvo 253,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,73 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,5 tūkst. asmenų – 11,1 proc. mažiau nei ankstesnę. Jaunų iki 25 metų bedarbių įregistruota 856.
Tarp bedarbiais tapusių daugiausia nedirbusių iki 3 mėn. – 45,3 proc., kas ketvirtas bedarbiu įregistruotas asmuo turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, nedirbo nuo pusės iki dvejų metų –11,5 proc., niekur nedirbę – 7,6 proc. ir nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių – 3,6 proc. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (5,9 proc.), buvę įmonių savininkai (1,4 proc.) ir ūkininkai.
Darbdaviai registravo laisvų darbo vietų panašiai kaip ir praėjusią savaitę – 4,4 tūkst.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 34,3 tūkst. (arba 13,6 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1807. Per savaitę baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 35,6 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.
