Interneto brukalų platinimas – pelningas verslas.
Kai iš elektroninio pašto dėžutės trinate tūkstantąjį laišką su „Viagros“ reklama, ko gero svarstote, ar iš tokių laiškų platinimo, išskyrus milijonus suerzintų interneto vartotojų, gali būti kokios naudos. Matyt, panašus klausimas kankino ir mokslininkų komandą iš Kalifornijos universiteto, kurie, pasitelkę programišių metodus, įsilaužė į interneto šiukšlintojų kompiuterių tinklą ir patikrino brukalų efektyvumą.
Norėdama atlikti skaičiavimus, mokslininkų komanda kompiuterių–zombių tinkle išplatino specialų virusą, kurį pasitelkė el. laiškams su netikra medikamentų reklama išplatinti. Šiuose laiškuose buvusi nuoroda vedė į mokslininkų sukurtą svetainę, imitavusią farmacijos bendrovės tinklalapį. Tiesa, žmonėms bandant įsigyti svetainėje reklamuojamų vaistų, buvo parodomas klaidos pranešimas, o atsiskaitymas nutraukiamas.
Šio proceso metu mokslininkai skaičiavo visus apsilankymus svetainėje ir bandymus įsigyti reklamuojamą produktą. Apibendrinę duomenis, jie nustatė, kad interneto šiukšlintojai per dieną uždirba iki 7 tūkst. JAV dolerių. Kaip jiems tai pavyksta? Atsakymas yra susijęs su milžinišku išsiunčiamų laiškų kiekiu.
Pasitelkę virusą, mokslininkai per dieną iš maždaug 550 užkrėstų kompiuterių išplatino po 1,7 mln. laiškų su reklama. Iš jų adresatus pasiekė maždaug ketvirtadalis laiškų, pro interneto tiekėjo šiukšlių filtrą sugebėjo prasibrauti gerokai mažesnė jų dalis. Laiškų, kuriuose buvusias nuorodas vartotojai spustelėjo, dalis sudarė 0,0127 proc. visų laiškų. Tų, kurie apsilankę svetainėje nusprendė įsigyti reklamuojamą produktą, dalis sudarė vos 0,266 proc. Vidutinė pirkinio suma iš 70–255 JAV dolerių kainuojančių reklamuojamų produktų sudarė 100 JAV dolerių.
Vadinasi, jeigu per dieną interneto šiukšlintojai išplatina apie 1 mlrd. laiškų su reklama, juos gauna, perskaito ir pirkti reklamuojamą produktą ryžtasi tik 70 žmonių. Tačiau ir tokio kiekio klientų užtenka, kad šis užsiėmimas būtų gana pelningas.
