„Laimės indeksas“ turėtų atspindėti ne tik ekonominę, bet ir psichologinę žmogaus būklę.
„Ne piniguose laimė“, – liaudiška patarlė krizės akivaizdoje tampa gera paguoda. Tačiau belaukiant dar vienos ekonominio nuosmukio bangos derėtų prisiminti, kad už biudžeto deficito, eksporto našumo ir BVP augimo rodiklius gali būti ir svarbesnių faktorių. Vienas jų – „laimės indeksas“, kurį netrukus pradės skaičiuoti ir Lietuva.
Šalies Statistikos departamentas jau 2012-aisiais pateiks pirmuosius šalies gyventojų gerovės tyrimų duomenis. Dalis jų – jau kurį laiką atliekami tyrimai: nedarbo, skurdo rizikos, mokymosi visą gyvenimą, išsilavinimo, nepritekliaus duomenys, tačiau nuo 2012 metų juos bus bandoma pateikti kaip visuomenės gerovės atspindžius.
Tiesa, kada šie duomenys atspindės laimės dydį, nežinia – departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Dalios Ambrazaitienės teigimu, neseniai Europos valstybėms buvo nubrėžtos bendro kompleksinio laimės vertinimo gairės.
O kol kas daugelio tarptautinių tyrimų duomenys Lietuvai dar nė karto neskyrė priverčiančios nusišypsoti pozicijos. Štai prieš metus „Forbes“ atlikto tyrimo sąraše tarp pusantro šimto laimingiausiųjų atsidūrėme tik 63-ioje vietoje.
Nuo A iki Ž
Seimo raštinėje guli dar 2011 metų pradžioje parlamentaro Gedimino Navaičio pasiūlyta Statistikos įstatymo projekto pataisa, numatanti, kad kasmet privaloma įvertinti visuomenės gerovės faktorius, gyventojų požiūrį į juos.
Tiesa, Seimo pritarimo neprireikė. Statistikos departamentas rėmėsi keliomis tarptautinių konferencijų ataskaitomis ir kelerius metus trukusių darbo grupių tyrimais. 2011 m. Europos Sąjungos šalims pateiktos galutinės ataskaitos turėtų nubrėžti, kaip, trumpai tariant, reikės apskaičiuoti europiečių laimės lygį.
Ligi šiol pateikti aštuoni kriterijai, turintys apibrėžti žmogaus pasitenkinimo ribas. Tai – materialus pragyvenimo lygis, pasitenkinimas sveikatos apsaugos bei švietimo paslaugomis, asmeninės raiškos galimybės, politinė situacija ir valdžios darbas, socialinių ryšių, visuomenės pažangos bei ekonominio stabilumo lygis.
Tačiau konkrečių rodiklių – kur kas daugiau. Nežinia, kada dalis jų bus pritaikoma vertinant lietuvių būklę. Tačiau D. Ambrazaitienė teigė, jog jau 2013 metais laukia pirmas išsamesnis žmonių gyvenimo kokybės vertinimas.
Paprastai „laimės indeksu“ vadinamas gerovės vertinimas, Statistikos departamento teigimu, tėra tikslesnė atsvara kol kas vyravusiam ekonominiam rodikliui – bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžiui. BVP ilgą laiką buvo valstybių konkurencijos objektas, o ir dabar šalies gerovės lygis vertinamas pagal ekonominius rodiklius.
Tačiau D. Ambrazaitienė teigė, kad „laimės indekso“ iniciatoriai siekia įprasminti ne tik ekonominę, tačiau ir socialinę piliečių gerovę.
Iki pilnos laimės
„Laimės indeksą“ Seimui siūlęs svarstyti parlamentaras G. Navaitis aiškino, kad ekonominis augimas neatsiejamas nuo žmonių psichinės būklės, požiūrio į aplinką, pasitenkinimo esamomis aplinkybėmis: „Dabar laikomasi nuomonės, kad jei žmogus arba valstybė kuo daugiau gamina, tuo daugiau uždirba, o tada ir tampa laimingesnis. Tačiau tikroji logika yra tokia, kad daugiau uždirba tik laimingi.“
G. Navaitis, paprašytas įvardinti, ko lietuviams trūksta iki pilnos laimės, suskubo paaiškinti, kad tiek valstybių santvarkos, tiek valdžios strategijos nurodo kelis konkrečius aspektus, kurių žmonėms ir turėtų užtekti, tačiau laimės sudėtinių dalių spektras – labai platus, apimantis ir iš pirmo žvilgsnio nematomus aspektus.
„Klausimas, ko reikia, kad būtume laimingi, atitinka tradicinį ekonominį mąstymą. Komunistai teigė, kad visų problemas išspręs, jei valstybės žinion perims visus sektorius, demokratija teigia, jog žmonėms reikia teisės pareikšti savo balsą. Tačiau vieno konkretaus žingsnio neužtenka patenkinti visus žmogiškuosius poreikius“, – kalbėjo psichoterapeutas.
Pinigai laimės prideda
Susimąstyti ne tik apie ekonominius pasiekimus, tačiau ir apie žmonių laimės prieaugį ar nuosmukį paskatino ir mažos Pietų Azijos karalystės pavyzdys. Himalajų kalnuose įsikūręs Butanas jau kuris laikas vertina ne tik ekonominius rodiklius. Kasmet skaičiuojamas ir Nacionalinis laimės indeksas.
Šalies vadovai akcentuoja, kad jiems svarbiausias – socekonominis augimas. Viena uždariausių pasaulio valstybių daro daug ką kitaip nei likęs pasaulis, tačiau nei ekonominėmis, nei socialinėmis gyvenimo sąlygomis nesiskundžia.
Nors Butano ekonominiai pasiekimai neverčia aikčioti, tačiau šalies gyventojai badu nemiršta. Džiaugiasi tuo, ką turi. Lyg bylotų – ne piniguose laimė.
Tiesa, nors Butanas ir patenka į laimingiausių pasaulio valstybių sąrašus, jų sudarytojai akcentuoja, kad šalies laimės priežastys – stiprus tautinio identiteto jausmas, tikėjimas bei griežta valdžios politika emigracijos, šalies ekonominio augimo ir turizmo atžvilgiais.
Nors Butanas ir skelbia, jog laimė slypi ne ekonominėje gerovėje, praėjusiais metais „Forbes“ sudaryto laimingiausių šalių sąrašo viršūnėlę puošė ekonomiškai stiprios Senojo žemyno valstybės: Danija, Suomija, Norvegija, Švedija ir Olandija.
Tiesa, Vokietija bei Jungtinės Amerikos Valstijos aukštomis pozicijomis negalėjo pasigirti.
Psichoterapeutas G. Navaitis aiškino, kad materialinės gerovės nereikėtų vertinti kaip vienintelio rodiklio. Anot jo, turtingos šalys kapitalą kaupia išsilavinusių žmonių dėka. O jie, dažniausiai, būna kur kas laimingesni už mokslo neragavusius.
„Išsilavinę žmonės ilgiau gyvena, sveikiau maitinasi, daugiau uždirba, labiau save lepina ir prižiūri. Dėl to laimingų šalių pagrindas – išsilavinę piliečiai“, – kalbėjo parlamentaras.
