Kiek kainuos išbalinti juodąją buhalteriją?

5 proc., kuriuos galbūt Darbo partijai mokėjo ES paramą gavusios įmonės, gali virsti 100 proc., kuriuos Lietuva turės grąžinti Europos Komisijai.

Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje minimi kyšiai, kuriuos verslininkai neva turėjo mokėti už sėkmę ES paramos konkursuose, nėra Lietuvos teisėsaugos prioritetas. Tačiau jos domina revizorius iš Briuselio, laikančius pirštą ant paramos stabdymo mygtuko.

Europos Komisija (EK) ir Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) „dėl galimų ateities veiksmų“ spręs tik po to, kai Lietuvos teisėsaugos institucijos baigs nagrinėti Darbo partijos bylą, kaip teigia EK narys Algirdas Šemeta.

„Jeigu bus nustatyta, kad būta pažeidimų panaudojant ES paramą, Lietuvos institucijos privalės apie tai pranešti Europos Komisijai, konkrečiai – OLAF“, – IQ atsiųstame atsakyme cituojamas komisaras, atsakingas, be kitko, už auditą ir kovą su sukčiavimu.

Pasak komisaro, OLAF priklausomai nuo faktų spręs, ar pradėti tolesnį tyrimą. „Vienas tokio tyrimo galimų padarinių – valstybei narei gali tekti grąžinti neteisėtai panaudotas ES lėšas“, – teigia A. Šemeta.

OLAF tyrėjai Lietuvoje jau yra lankęsi dėl mažiausiai dviejų ES pinigų panaudojimo tyrimų. Tikrintas Šiaulių arenos statybos atvejis ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio atvejis dėl lėšų mokykloms atnaujinti. D. Kreivys paskyrė ES paramą – 6 mln. litų – dviem mokykloms, kurių atnaujinimo konkursus buvo laimėjusi jo motinos įmonė. Dėl to ministras vėliau pasitraukė iš posto.

Darbo partijos juodojoje buhalterijoje minimos įmonės 2005–2006 m. gavo kiek daugiau nei 38 mln. ES paramos. Jos skyrimą tvirtino Darbo partijos deleguoti ūkio ministrai Viktoras Uspaskichas ir Kęstutis Daukšys, o paraiškas vertino Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), tuo metu purtyta dėl kelių jos darbuotojų sukčiavimo dar 2003 m.

Duomenis apie juodąją buhalteriją prokurorams surinko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri yra OLAF kontaktinė institucija Lietuvoje. OLAF tyrėjai pas mus atvažiuoja su išverstais straipsniais iš vietos spaudos, kartu atsiveža ir EK dirbančių lietuvių. Tad galimas korupcinis Darbo partijos ir įmonių sandėris neturėjo praslysti ES institucijoms pro akis.

Teisėsauga neįrodinėja

Darbo partijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas savaitraščiui „15min“ yra teigęs, kad kuo nors apkaltinti juodojoje buhalterijoje minimas įmones įrodymų nepakako, o patys bendrovių vadovai neigė finansavę partiją. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus, keletui iš dešimties įmonių buvo skirtos baudos.

„Lietuvos ryto“ apklausti kai kurių įmonių vadovai teigė mokėję tik sėkmės mokestį paraiškas parengti padedančioms konsultacijų bendrovėms (tai legalu), tačiau neįvardijo sėkmės mokesčio dydžio. Tik viena įmonė nurodė jai padėjusius konsultantus – Kauno priemiestyje įsikūrusią bendrovę EKK, kuri veiklos nebevykdo nuo 2007-ųjų. 2005 m. „Lietuvos rytas“, remdamasis šaltiniu partijoje, rašė, kad V. Uspaskichas ragino Darbo partijos narius steigti konsultacines bendroves ES lėšoms gauti ir taip finansuoti politinės jėgos veiklą.

Lietuvos teisėsauga tirdama Darbo partijos bylą, ko gero, nekėlė sau tikslo žūtbūt įrodyti neteisėtą ES pinigų skirstymo ir atsilyginimo schemą. S. Verseckas yra teigęs, kad juodojoje buhalterijoje, kurioje 2004–2006 m. pajamos siekia 25 mln. litų, šie kyšiai nesudaro svarbiausios dalies. Jei septynerių metų senumo atvejų imtųsi revizoriai iš Briuselio, jiems tektų gerokai paprakaituoti, tačiau 38 mln. litų, kuriuos Lietuvai tektų grąžinti su palūkanomis, – ne patys mažiausi trupiniai.

Prasčiausiai Lietuvai baigtųsi, galbūt net būtų sustabdyta parama, jei OLAF tyrimas būtų išplėstas ir jį atliekant būtų nustatyta sisteminių ES paramos skirstymo trūkumų. Darbo partijos atstovai aiškindamiesi dėl juodojoje buhalterijoje minimų įmonių, kurios gavo ES paramą, teigia, kad ministras tik pasirašė, o paraiškas prieš tai įvertino LVPA. IQ, remdamasis buvusiu LVPA darbuotojo pasakojimu, anksčiau rašė, kad parama kyšį sumokėjusioms bendrovėms buvo užtikrinama agentūrai iš ministerijos perduodant paramą turinčios gauti paraiškos numerius.

Diana Vilytė, LVPA dirbanti nuo 2007 m. ir šiai agentūrai vadovaujanti nuo 2010 m., teigia, kad rizika dėl analogiško piktnaudžiavimo išlieka – žmogiškasis veiksnys tebėra esminis, nors tobulinamos paraiškų vertinimo sistemos ir anonimiškumo užtikrinimo priemonės.

Būta stabdymų

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai buvo sustabdyta 2012 m. vasarį. Tuomet EK įtarė, kad Lietuvos deklaracijoje už 2010 m. gautą paramą netinkamų mokėjimų dalis viršijo leistiną 2 proc. ribą, nors Valstybės kontrolė, atliekanti ES paramos skirstymo ir panaudojimo auditą, įtarė ne daugiau nei 1,93 proc. pažeidimų.

„Visa ES struktūrinė parama remiasi logika, kad pirma išleidi pinigus iš savo išteklių, o tik tada prašai Komisijos juos sugrąžinti pateikdamas deklaraciją“, – IQ aiškino buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

ES fondams sustabdžius mokėjimus valstybės narės įsipareigojimai projektų vykdytojams išlieka, tad valstybei gali tekti daugiau skolintis. Mokėjimai Lietuvai buvo nutrūkę tris mėnesius. „Nemanau, kad yra galimybė įvertinti kokią nors apibrėžtą sumą, kuria laikinai padidėjo skolinimosi poreikis 2012 m. pirmą ketvirtį dėl minėtų mokėjimų sustabdymo, nes nepamenu, kad būtume didinę planuotas aukcionų sumas. Sausį buvome išleidę didelę emisiją, skirtą refinansuoti gegužę, dar vieną išleidome balandį, kurias būtume leidę bet kuriuo atveju“, – teigė I. Šimonytė.

Pasak LVPA direktorės D. Vilytės, Lietuva dėl paramos stabdymo niekuo neišskirtinė. Parama 2011–2012 m. sandūroje – panašiu metu kaip ir Lietuvai – buvo sustabdyta Latvijai ir Estijai. Beje, I. Šimonytė tuo metu komentuodama Lietuvos situaciją teigė, kad mokėjimų stabdymas susijęs su ES biudžeto planavimo trūkumais, o ne nukrypimais šalyje.

Problemiškiausios šiuo klausimu yra jauniausios ES narės Bulgarija ir Rumunija, kurioms ES net taiko atskirą mechanizmą, pagal kurį įvairi ES parama stabdoma arba bent tokių įspėjimų šalys sulaukia bemaž kiekvieną pusmetį.

2007 m. tapdamos ES narėmis Bulgarija ir Rumunija nebuvo išsprendusios problemų teismų reformos bei kovos su korupcija srityse, o Bulgarija – dar ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Dėl didelių rizikų ES sukūrė Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą, kuriuo siekiama skatinti reformas ir kas pusę metų įvertinti Rumunijos bei Bulgarijos pažangą probleminėse srityse.

Europinė priežiūra stiprės

Lietuva, palyginti su šiomis šalimis, atrodo neblogai. Aiškiau palyginti valstybes nares korupcijos požiūriu, pasak A. Šemetos, bus galima vasaros pradžioje, kai EK pirmą kartą paskelbs ES kovos su korupcija ataskaitą. Joje bus įvertintos valstybių narių pastangos antikorupcijos srityje.

Tuo metu Komisija tęsia prieš daugiau nei 10 metų pradėtą darbą stiprinti ES lėšų panaudojimo priežiūrą.

1999 m. dėl aplaidumo ir ES fondo lėšų dingimo atsistatydinus visai EK buvo įkurtas daugiau galių ir nepriklausomybės turintis kovos su sukčiavimu biuras OLAF. Atskirus atvejus tiriantį OLAF ketinama ir toliau stiprinti. Taip pat liejami pamatai naujai institucijai – Europos prokuratūrai – steigti. Jos pagrindinis tikslas būtų kova su sukčiavimu panaudojant ES lėšas. Tad iš už Lietuvos tyrėjų ir prokurorų pečių, kurių gležnumas ir tvirtumas dažnai priklauso nuo partijų ir prezidentūros baksnojimo, netrukus gali padilbomis žiūrėti jau dvi revizorių akių poros.