Saulės elektrinės atsipirkimas dažnai vertinamas labai paprastai: kuo daugiau elektros ji pagamins, tuo greičiau investicija atsipirks. Visgi, vien pagamintų kilovatvalandžių skaičius neatskleidžia tikrosios finansinės naudos. Svarbu, kiek elektros namų ūkis suvartoja, kokia jos dalis panaudojama iš karto ir kiek kainuoja naudojimasis tinklais.
Ta pati 10 kW saulės elektrinė vienai šeimai gali būti pelninga investicija, o kitai – pernelyg didelė ir lėtai atsiperkanti sistema, todėl universalaus gamybos skaičiaus, nuo kurio elektrinė tampa naudinga, nėra. Atsakymą pateikia kelių rodiklių visuma.
Gamybos prognozė turi būti realistiška
Lietuvoje tinkamai įrengta saulės elektrinė iš vieno kilovato įrengtos galios per metus gali pagaminti maždaug 900–1 100 kWh elektros. Vadinasi, 5 kW sistema palankiomis sąlygomis galėtų pagaminti apie 4 500–5 500 kWh, o 10 kW – apie 9 000–11 000 kWh per metus.
Tai orientaciniai skaičiai, o ne garantuotas rezultatas. Gamybai įtakos turi modulių kryptis, nuolydis, šešėliai, geografinė vieta, įrangos efektyvumas ir sistemos nuostoliai. Ant pietinio, neužstoto stogo sumontuota elektrinė paprastai pagamins daugiau nei tokios pačios galios sistema, kurios moduliai nukreipti į kelias skirtingas puses.
Metinė gamyba svyruoja ir dėl orų, todėl vienų metų rezultato nereikėtų laikyti galutiniu įrodymu, kad sistema suprojektuota gerai arba blogai. Patikimesnį vaizdą suteikia ilgesnio laikotarpio duomenys ir palyginimas su konkrečiam objektui parengta prognoze.
Pagaminti reikėtų tiek, kiek galite panaudoti
Ekonomiškai naudingiausia elektrinė paprastai yra ta, kurios metinė gamyba artima pagrįstam namų ūkio elektros poreikiui. Jeigu per metus suvartojama 6 000 kWh, o elektrinė pagamina 10 000 kWh, likęs perteklius nebūtinai padės greičiau susigrąžinti investiciją. Papildomi moduliai kainuoja, tačiau perteklinės elektros finansinė vertė gali būti mažesnė nei energijos, kuri pakeičia iš tinklo perkamą elektrą. Dėl to elektrinės atsipirkimą reikia skaičiuoti ne pagal visą pagamintą kiekį, o pagal tai, kiek išlaidų realiai pavyko išvengti.
Svarbu įvertinti ir vartojimo pokyčius. Jeigu artimiausiu metu planuojamas šilumos siurblys ar elektromobilis, šiek tiek didesnė gamyba gali būti pagrįsta. Visgi, vien abstraktus planas ateityje vartoti daugiau elektros dar nėra pakankama priežastis rinktis didžiausią galimą elektrinę.
Vertingiausia – iš karto sunaudota energija
Kai saulės elektrinė gamina elektrą, o namuose tuo pat metu veikia buitiniai prietaisai, pagaminta energija suvartojama vietoje. Tokiu atveju nereikia jos perduoti į tinklą ir vėliau susigrąžinti. Dėl to tiesiogiai panaudota kilovatvalandė dažniausiai suteikia didžiausią ekonominę naudą. Jeigu didžioji dalis elektros vartojama vakarais, o dieną namai būna tušti, savos energijos tiesioginio vartojimo dalis bus mažesnė. Padėtį gali pagerinti vartojimo perkėlimas į saulėtas valandas. Dieną galima šildyti vandenį, įjungti indaplovę, skalbyklę arba krauti elektromobilį.
Energijos kaupiklis taip pat leidžia dalį dieną pagamintos elektros panaudoti vakare, tačiau jo įsigijimo kaina turi būti įtraukta į bendrą atsipirkimo skaičiavimą. Didesnis savarankiškumas dar nereiškia, kad investicija automatiškai atsipirks greičiau.
Kaip apskaičiuoti metinę naudą?
Paprastam preliminariam skaičiavimui reikia žinoti elektrinės kainą, prognozuojamą gamybą, namų vartojimą, tiesiogiai suvartojamos elektros dalį ir naudojimosi tinklais išlaidas.
Tarkime, elektrinė kainuoja 7 000 eurų ir per metus pagamina 7 000 kWh. Namų ūkis sunaudoja visą šį kiekį, tačiau dalį energijos panaudoja iš karto, o kitą dalį perduoda į tinklą ir vėliau susigrąžina. Jeigu dėl elektrinės bendra metinė sąskaita sumažėja 900 eurų, paprastas atsipirkimo laikas siektų maždaug 7,8 metų.
