Šalies poreikių negalintys patenkinti gyvulių ūkiai dar labiau trauksis dėl užklupusių ligų
Pusė lietuvių suvartojamos kiaulienos į šalį importuojama, nes patiems ja apsirūpinti nepavyksta. Situacija nesikeis ir artimiausiu laiku. Šių metų pradžioje Lietuvoje auginta 754,6 tūkst. kiaulių. Prieš dešimtmetį jų skaičius viršijo 1 mln., o nepriklausomybės pradžioje siekė beveik 3 mln. Kiaulienos šalyje suvartojama daug, o kiaulininkystė laikoma viena prioritetinių žemės ūkio sričių.
Jau antrą kartą per penkerius metus kai kurių augintojų triūsą perniek paleidžia gyvulius puolančios ligos. 2011 m. Jonavos rajone užfiksuotas klasikinis kiaulių maras. Šių metų žiemą iš Rusijos ir Baltarusijos atkeliavo afrikinio kiaulių maro (AKM) užkratas. Pavojingas virusas diagnozuotas kritusiems šernams, o vasarą pasiekė ūkius.
Liepos pabaigoje AKM nustatytas Ignalinos rajone esančiame Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ (anksčiau „Saerimner“) padalinyje, kuriame laikyta 19 tūkst. kiaulių. Visas jas teko sunaikinti. Rugpjūtį liga nustatyta dar keturiuose, tiesa, kur kas mažesniuose ūkiuose. Du jų – Ignalinos, po vieną – Utenos ir Rokiškio rajone.
Patys neužauginame
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, statistinis gyventojas per metus suvalgo 74 kg mėsos, iš jos 44 kg – kiaulienos. Maždaug pusė lietuvių suvartojamo kiekio atkeliauja iš užsienio. Mat tiek kiaulių, kiek reikėtų gyventojų poreikiams patenkinti, šalyje neužauginama.
LAEI leidinyje „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2013“ nurodoma, kad vienas prioritetinių gyvulininkystės tikslų – padidinti kiaulių bandas, tačiau neskatinti vartoti daugiau mėsos. Esą sveikos mitybos požiūriu suvalgomas mėsos kiekis jau viršija rekomenduojamą normą.
Daugiausia kiaulių augina Panevėžio, Kelmės, Jurbarko ir Radviliškio rajonų žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Neseniai užfiksuoti AKM atvejai, pasak LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, nenuteikia optimistiškai. Specialistui tenka koreguoti anksčiau skelbtas prognozes, kad apie 2020 m. kiaulininkystės sektorius Lietuvoje turėtų klestėti.
„Situacija sudėtinga. Reikia kovoti už tai, kad būtų išsaugota šalyje esanti kiaulių banda. Bus matyti, kaip seksis tvarkytis su AKM“, – kalbėjo A. Gapšys. Jis priminė, kad prieš trejus metus Jonavos rajone aptikus klasikinio kiaulių maro apraiškų išskersta nemažai gyvulių. Ligą pavyko neutralizuoti, ji neišplito.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko teigimu, gerai, kad ir šįkart operatyviai sutvarkyti ūkiuose nustatyti maro židiniai. Visgi, AKM fiksuojant ir Latvijoje bei Lenkijoje, visam regionui reikėtų turėti aiškesnę strategiją, ką daryti, kad pavojingos ligos atvejų nepasikartotų. Augintojai net ėmė gaivinti tvoros Baltarusijos pasienyje idėją. Toks barjeras esą padėtų užkirsti kelią virusą platinantiems šernams.
„Daug dirbama, kad AKM plitimas būtų sustabdytas. Ateityje, tikiuosi, ir toliau bus investuojama į fermas, statoma naujų kompleksų“, – vylėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Jos vadovaujama ministerija pranešė apie parengtą veiksmų planą, planuojamas derybas su Europos Komisija (EK) dėl papildomo kovos su maru finansavimo. Anksčiau Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir Estijai, kurioms taip pat rūpi sustabdyti virusą, EK skyrė 3,5 mln. eurų.
Verslo iššūkiai
Žemės ūkio ministerija tikina, kad pastaruoju metu užfiksuotas AKM nereiškia, jog Lietuvos kiaulininkystės sektorius bus sužlugdytas. Anot gamintojų ir perdirbėjų, jam suduotas išties stiprus smūgis.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo teigimu, neigiama AKM įtaka šiam verslui bus ilgalaikė. „Mes pasirodome kaip nepatikimi tiekėjai. Kiaules ir kiaulieną pirkdamos šalys visada paklaus: „O kaip pas jus su AKM?“ ir paprašys suteikti papildomų garantijų. Tai negatyvus dalykas derybose“, – dėstė A. Baravykas.
Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius laikosi nuomonės, kad pavojingų ligų protrūkiai neskatina užsiimti kiaulininkyste: „Dabar jau turime įsivežti 50 proc. kiaulienos iš kitų šalių. Jeigu maras plistų toliau, vėliau paskatinti Lietuvoje auginti kiaules būtų sunku. Tai – smūgis žemės ūkiui.“
A. Gapšys svarstė, kad ūkininkai ir dabar kiaulininkystę plėtoja nenoriai. Gyvulių augintojams, priešingai nei užsiimantiems augalininkyste, ES neskiria tiesioginių išmokų. Be to, dirbti su gyvuliais esą sunkiau – juos šerti ir prižiūrėti reikia kasdien. „Kiaulininkystei skiriama nepakankamai dėmesio. Jos apimtis mažėja“, – patikino A. Gapšys. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 2009 m. šalyje auginamų kiaulių skaičius sumenko maždaug 30 proc. Jei skaičiuotume nuo nepriklausomybės pradžios, nuosmukis būtų dar drastiškesnis.
Visgi E. Mackevičius nuramino, kad net išsipildžius juodžiausiam scenarijui šalies mėsos pramonės atstovai rastų išeitį: „ES kiaulienos yra daug, ribojimų nėra. Beveik visą lietuvišką mėsą galima pakeisti užsienietiška. Tačiau manau, kad to neprireiks.“
Įtaka kainoms
Pernai į Lietuvą importuota daugiau nei 84 tūkst. tonų kiaulienos. Daugiausia iš Lenkijos, Belgijos ir Vokietijos. Lietuviškos mėsos per tą patį laikotarpį eksportuota 6,6 tūkst. tonų. Ji išvežta į 21 šalį. Daugiausia – 80 proc. – į Rusiją, Latviją ir Estiją.
Lietuvoje užfiksavus AKM atvejų, Rusijos eksporto rinka užsivėrė. „Dėl AKM protrūkio Rusija atsisakė pirkti kiaulieną ir jos produktus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos ES“, – priminė A. Gapšys. 2013 m. iš mūsų šalies į didžiąją kaimynę išgabenta 25,5 mln. litų vertės kiaulienos. Visai ES Rusijos kiaulienos rinka verta maždaug 3,6 mlrd. litų.
Kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai moka už tai, kad rusai nesugebėjo sustabdyti savo teritorijoje aptikto pavojingo užkrato ir jis pasklido į kitas šalis. ES laikosi nuomonės, kad dėl AKM Rusijos paskelbtas draudimas importuoti gaminius iš visos Bendrijos yra neadekvatus, ir kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Šalies vartotojams skųstis kol kas nėra ko. Kadangi 50 proc. suvalgomos kiaulienos atgabenama iš kitų ES valstybių, mėsos kainos smarkiai priklauso nuo tenykščių. Bendrijoje dėl susidariusio pertekliaus skerdiena atpigo maždaug 5 proc.
Kaip nurodė Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras, vidutinė kiaulių supirkimo kaina pirmoje rugpjūčio pusėje siekė 577,53 lito už 100 kg ir, palyginti su ankstesne savaite, atpigo 2,8 proc. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kaina sumažėjo 13,4 proc.
Interneto svetainės produktukainos.lt duomenimis, rugpjūčio viduryje kilogramas šviežio atšaldyto kiaulienos kumpio be kaulo didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose kainavo 12,83 lito. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ši mėsa atpigo 10 proc.
Liga atklydo iš Afrikos
AKM yra ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė kiaulių ir šernų liga. Užkratas gali būti perduodamas tiesioginio kontakto būdu arba per apkrėstus pašarus, inventorių ir t. t.
AKM atvejų užfiksuojama Afrikoje, ypač Sacharos pietuose. 2007 m. ligą sukeliantis virusas išplito į Užkaukazės šalis ir Rusiją. Kovai su juo iki šiol nesukurta jokia veiksminga vakcina. ES skyrė lėšų tyrimams, tačiau šie nesėkmingi.
Žmonėms liga nepavojinga. Jie nesusirgtų, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos, tačiau virusą gali pernešti sveikoms kiaulėms. Užsikrėtusių gyvulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus žmonėms, o dėl galimybės, kad AKM bus išplatintas už ligos židinio ribų.
