Krekenavos šventovę prieš metus paskelbus bazilika, miestelis džiaugėsi turėsiantis turistų traukos centrą. Tačiau dabar vietiniai, išvydę atvykėlį, suka akis į šoną. Iš gėdos, kad svečias nepaklaustų, kodėl unikalaus kraštovaizdžio Krekenavos apylinkėse pavasarį dvokia. Šiomis dienomis miestelio gyventojams dažnai tenka užsiimti nosis, mat Krekenavos pašonėje įkurtas danų kiaulių kompleksas „Pasodėlė“ srutomis laisto ūkininkų laukus.
Sovietinės ir europinės smirdi vienodai
Per daugelį metų miestelio gyventojai taip ir nesusitaikė su vimdančiu dvoku.
„Tarybų Sąjungą visi keikia, o mums nėra jokio skirtumo, ar jai priklausėme, ar dabar Europai. Danų kiaulės dvokia ne mažiau nei kadaise sovietinės“, – ironizavo Krekenavos centre sutiktas pensininkas.
Vietiniai pasakoja, kad su amoniaku sumišusio mėšlo kvapas toks intensyvus, kad amą užima. Dvokas ypač juntamas rytais ir net savaitgaliais.
„Kiek pernai, užpernai skundėmės ir seniūnijai, ir Savivaldybei, niekas nepadėjo. Kai tik papučia vakarų vėjas, neįmanoma nei langų atidaryti, nei į kiemą išeiti. Šį pavasarį jau kažin kiek kartų stipriai smirdėjo. Gyvenamąją vietą ne taip lengva pakeisti, tai ir kenčiam“, – pasakojo miestelio centre sėklomis ir įvairiomis smulkmenomis prekiaujančios Nijolė ir Audronė.
Prekiautojos pripažįsta raustančios iš gėdos, kai į Krekenavą užsukę turistai stebisi, kaip vietiniai gyvena tokioje smarvėje.
„Toks gražus kraštovaizdis, turime regioninį parką, baziliką. O išlipa turistai iš autobuso ir klausia, kas čia taip smirda. Kas davė leidimą tokioje vietoje kiaulių kompleksą įkurti?“ – nesupranta krekenavietės.
Prekiautojos prisipažįsta girdėjusios, kad „Pasodėlė“ už smarvę remia miestelio bendruomenę. Bet, anot jų, gyventojai to nejaučia. Nijolė ir Audronė svarsto, kad, užuot prisidėję prie renginių, kiaulių augintojai verčiau vietiniams mėsos su nuolaida parduotų.
Sutaupo smarvės sąskaita
Kad Krekenavoje pastarąją savaitę žydinčių ievų kvapą nustelbė srutų dvokas, pripažįsta ir seniūnijos vadovai. Tačiau verslininkams jie tolerantiški, nors ir patys dėl tvyrančios smarvės langų negali atidaryti.
„Pats mačiau, kad važiuojant iš Krekenavos į Žibartonius pamiškėje laukai laistomi. Patręšti azotu hektarą ūkininkui kainuotų 600–800 litų, o „Pasodėlė“ jiems už dyką tręšia. Visi žiūri, kaip litą sutaupyti“, – skaičiuoja Krekenavos seniūnas Jonas Ulis.
Žibartoniuose gyvenantis seniūnas pripažįsta, kad ir jam srutų kvapas nėra malonus. Tačiau J.Ulis guodžiasi, kad šįmet dvokas mažesnis nei pernai.
„Danų verslininkai daug pastangų dėjo, kad mažiau smirdėtų. Su bendruomenės pirmininke, rajono valdžia, aplinkosaugininkais važiavome apžiūrėti srutų rezervuarų. Nieko jiems negalima prikišti – tvarkingai uždengti. Patį kiaulyną iškelti turbūt neįmanoma“, – svarsto J.Ulis.
Pasitikrino net po antklode
Seniūno pavaduotoją Vaidą Kaušakį vimdantis dvokas praėjusią savaitę privertė naktį iš lovos pašokti. Vyras prasitaria, kad miegamajame užuodęs srutų kvapą net susinepatoginęs po antklode žvilgtelėjo, ar miegant jam nelaimė neatsitiko.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite gegužės 12 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
