Eutanazijai pasmerktiems beglobiams gyvūnams veriasi viltis vėl turėti savo namus. Jau kitų metų pradžioje Panevėžio rajone planuojama atidaryti pirmąjį Lietuvoje gyvūnų globos miestelį. Jame keturkojais ketinama rūpintis iki pat jų gyvenimo pabaigos. Vien Panevėžyje per metus užmigdoma daugiau nei pusė tūkstančio sugautų valkataujančių šunų ir kačių, dar apie porą šimtų maitų surenkama tiesiog gatvėse.
Beglobiams ieškos namų
Panevėžio rajonas turėtų tapti šeimininkams nebereikalingų, išmestų ir valkatauti pasmerktų keturkojų rojumi. Asociacija Panevėžio gyvūnų globos draugija, padedant Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tikisi iki kitų metų pradžios suspėti atidaryti kol kas vienintelius šalyje gyvūnų globos namus, kuriuose nebūtų vykdoma augintinių eutanazija.
Pasak draugijos prezidentės kinologės Rūtos Liberienės, Europos Sąjungos standartus atitinkantiems globos namams numatytos dvi vietos rajone – administracija turėtų įsikurti Algirdiškiuose, filialas – už šešių kilometrų nuo Panevėžio esančiame Trakiškyje.
R.Liberienės teigimu, naujieji globos namai ne tik priims iš gyventojų jiems nebereikalingus augintinius, bet ir patys rinks valkataujančius keturkojus.
„Pas mus patekusiesiems bus teikiama veterinarinė pagalba, visus, ir kilmingus, ir ne, sterilizuosime. Jie gyvens uždaryti į atskirus narvus su išėjimu į lauką, panašiai kaip zoologijos soduose. Su šunimis dirbs kinologai“, – aiškino draugijos prezidentė.
Pasak jos, įstaiga išsiskirs tuo, kad visiems į ją patekusiems naminiams gyvūnams bus ieškoma naujų šeimininkų. R.Liberienė įsitikinusi, kad neturėtų būti keblu surasti namus kartą jau išduotiems, išmestiems ar išvarytiems globotiniams. Pati ji yra Bernatoniuose esančių Šunų globos namų šeimininkė ir kasdien kone iš visos apskrities sulaukia lankytojų, pageidaujančių įsigyti keturkojį, nors tokios paslaugos neteikiamos jau porą metų.
Pinigų prašys iš
gyventojų
Planuojama, kad Trakiškyje gyvūnų globos namai bus įkurti 3 hektarų teritorijoje. Vien šunims ir katėms skirta 60-ies vietų patalpa užimtų apie 1000 kvadratinių metrų.
Atskirame pastate numatyta įkurdinti ir rastus ar gyventojų atneštus sužeistus laukinius gyvūnus. Pasak R.Liberienės, jie bus išgydyti arba paleisti į laisvę, arba apgyvendinti pas kitus globėjus.
Vadinamajame gyvūnų miestelyje bent jau darbo pradžioje numatoma įsteigti penkis darbuotojų etatus – veterinaro, dviejų vairuotojų-inspektorių, prižiūrėtojo valytojo ir direktoriaus.
Kiek kainuotų tokių globos namų išlaikymas, dar skaičiuojama, tačiau manoma, kad suma gali siekti iki 500 tūkst. litų per metus.
Pasak apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės, jau dabar yra nemažas būrys privačių rėmėjų, pasiruošusių globos namams pagelbėti ne tik pinigais, bet ir maistu, paslaugomis.
Lėšų už valkataujančių gyvūnų surinkimą ir priežiūrą tikimasi gauti ir iš apskrities savivaldybių. Viliamasi, kad gyvūnus parems ir gyventojai – įstaigai perves 2 proc. pajamų mokesčio. Pasak G.Umbrasienės, pirmaisiais įstaigos gyvavimo metais finansinės paramos tikimasi ir iš užsienio kompanijų.
Gyvūnų globos namai planuoja užsidirbti ir iš šviečiamosios-edukacinės veiklos – organizuojamų parodų, renginių vaikams.
Pinigų gyvūnų globos namams steigti tikimasi surinkti ir spalio 10,11 dienomis miesto Bendruomenių rūmuose vyksiančiame didžiuliame labdaros koncerte. Jame sutiko dalyvauti 24 žinomi šalies atlikėjai ir grupės. Už pasirodymą jie neims honoraro.
Apskrities viršininkė įsitikinusi, kad vis dėlto dalis visuomenės tokią pagalbą gyvūnams įvertins skeptiškai.
„Tai nereiškia, kad mes nesirūpiname žmonėmis. Bet valstybėje jau veikia įstatymas, numatantis pagalbą seneliams, neįgaliesiems, vaikams, o visuomenei turtėjant ateina laikas pasirūpinti ir silpnesniais už mus – beglobiais gyvūnais“, – teigė G.Umbrasienė.
Plačiau skaitykite rugsėjo 3 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Pasak R.Liberienės, naujieji gyvūnų
globos namai išsiskirtų tuo, kad juose nebūtų užmigdomi sveiki keturkojai.
