Ekonomikos krizė lietuvius palietė nevienodai. Tyrimo duomenys rodo, kad jai atsilaikyti sugebėjo ne tokia maža šalies gyventojų dalis. O tarp palūžusių atsidūrė visai ne tie, kuriuos būtų galima įvardyti pagal visuomenėje vyraujantį stereotipą.
Remiantis vartotojų įpročių ir vertybių tyrimu „Lietuvos anatomija“, kurį atliko rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertai ir komunikacijos agentūrų grupė „United Agencies“, net 47 proc. gyventojų atsilaikė prieš finansinę krizę, o 9 proc. respondentų nepatyrė jokių jos padarinių. Vis dėlto krizė turėjo mažesnį ar didesnį poveikį 25 proc. visuomenės, 19 proc. apklaustųjų jaučiasi sutriuškinti.
Kaip komentuodama tyrimą kalbėjo SIC tyrimų strategijos vadovė Rūta Gaudiešienė, šios keturios gyventojų grupės išskirtos išanalizavus respondentų atsakymus į įvairius klausimus, pradedant nuo jų asmeninių pajamų ir išlaidų įvairiems dalykams ir baigiant jų artimųjų padėtimi ar požiūriu į šalies situaciją.
Nepaliesti (9 proc). Prie krizės nepaliestų gyventojų priskirti tie, kuriems pastaraisiais metais neteko susidurti su jokiais finansiniais sunkumais, atsisakyti paslaugų ar išlaidavimo įpročių, kurių artimiausios aplinkos žmonės taip pat nepatyrė didelių sunkumų.
Pasak R. Gaudiešienės, kai tyrimo autoriai pabandė pasižiūrėti, iš kokių demografinių požymių galima atskirti šios grupės atstovus, jie negalėjo surasti bendrų jungiančių charakteristikų. Į šią grupę pakliuvo ir studentai, ir jauni daugiau uždirbantys specialistai, ir verslininkai iš mažesnių šalies miestų.
Šiai grupei priskiriami dažniausiai gerai nusiteikę, didelės įtampos nepatiriantys žmonės, jiems nesvarbi kitų nuomonė apie jų pasirinkimus. Tad tai gana savanaudiški tipai gerąja žodžio prasme. R. Gaudiešienės nuomone, tokie rezultatai gali rodyti, kad šios grupės atsparumas krizei buvo susijęs ne vien su profesija ar pajamomis, bet ir su individualiu požiūriu į gyvenimą ir aplinką.
Atsilaikę (47 proc). Šiai grupei tyrimo autoriai priskyrė tuos respondentus, kurie daugeliu atžvilgių nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais arba yra pajėgūs juos išspręsti savo jėgomis. Šioje grupėje yra daugiausia jaunesnio amžiaus didelių miestų gyventojų, kurie gauna aukštesnes pajamas. Nors jiems nuolat trūksta laiko ir vienu metu jie daro daug darbų, iš esmės jie yra patenkinti gyvenimu.
Pažeisti (25 proc). Prie krizės paveiktų gyventojų priskirti tie, kurie susiduria su vienokiais ar kitokiais finansiniais sunkumais. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusė iš jų neteko dalies ankstesnių pajamų, o didžiajai daliai mėnesio gale sunku apmokėti sąskaitas.
Beveik pusė į šią grupę patekusių respondentų turi tik vidurinį išsilavinimą, yra vyresnio amžiaus. Didesnė jų dalis taip pat buvo ar yra bedarbiai, jie neturi vaikų ir dažniausiai gyvena mažesniuose šalies miestuose. Tyrėjai juos yra pavadinę pilkomis aplinkybių aukomis, nes jie nepatenkinti gyvenimu, skundžiasi sveikata ir energijos stoka, o jei galėtų gyventi kitaip ar dirbti kitą darbą, taip ir padarytų.
Sutriuškinti (19 proc). Šiai grupei priskirti šalies gyventojai susiduria su sunkumais beveik visais finansiniais aspektais: jiems sunku apmokėti sąskaitas, jų pajamos sumenkusios, o skolos išaugusios, jie priversti taupyti sveikatai ar maistui, artimi jų aplinkos žmonės buvo netekę darbo.
Kaip pabrėžė R. Gaudiešienė, ši grupė sklaido vyraujančią nuomonę, kad šalyje krizė labiausiai paveikė pensinio amžiaus žmones. Iš tiesų krizės sutriuškintų grupėje daugiausia yra vyresnio amžiaus moterų, turinčių vaikų ir disponuojančių palyginti mažomis pajamomis. Tyrimo autoriai šią grupę pavadino persidirbusiomis namų šeimininkėmis, kurios dažnai patiria įtampą, neturi laisvo laiko, viską daro skubėdamos ir svajoja emigruoti.
Vidurinio amžiaus krizė
Be to, apibendrinę rezultatus pagal amžiaus grupes, tyrimo autoriai taip pat pastebi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjo 35–47 metų žmonės, arba vadinamieji perestroikos vaikai. Tokio amžiaus žmonės sudaro didžiausią dalį respondentų pažeistų ir sutriuškintų grupėse. Palyginti su šia grupe, kiek stipriau jaučiasi 47–62 metų grupės žmonės. O didesnė pensinio amžiaus žmonių dalis priskiriama dviem grupėms, kurios sugebėjo atlaikyti krizę. Kaip jau minėta, tarp krizės nepaliestų ir prieš ją atsilaikiusių patenka 35 metų ir jaunesni šalies gyventojai.
Vis dėlto, nepaisydami vartojimo įpročių ir vertybių pokyčių, „Lietuvos anatomijos“ tyrėjai teigia, kad gyventojai optimizmo neprarado ir yra patenkinti gyvenimu taip pat kaip ir 2008 m. Praėjusių metų pabaigoje 52 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti savo gyvenimu, prieš ketverius metus tokių respondentų buvo 48 proc.
