Mokymai stringa
Užsieniečiai kone dvigubai daugiau įsivaikina be tėvų meilės likusių lietuvių vaikų nei patys lietuviai. Nuo vasaros pradžios pradėta taikyti sugriežtinta įvaikinimo tvarka šį atotrūkį gali dar labiau padidinti.
Privalomi keletą mėnesių trunkantys mokymai, daugybė susitikimų su socialiniais darbuotojais ir psichologais – štai kas laukia šeimų, apsisprendusių našlaičiams atstoti tikruosius tėvus.
Iki šiol būsimiesiems globėjams pakakdavo išklausyti 16 valandų mokymų kursą, kad gautų leidimą tvarkytis globos dokumentus. Įtėviams tokie mokymai buvo neprivalomi, tačiau įvaikinimo procesas vis tiek užsitęsdavo bent kelis mėnesius.
Nuo vasaros pradžios įsigaliojus pakeistai įvaikinimo tvarkai 30 val. trunkančius mokymus teks išklausyti ir būsimiesiems įtėviams.
Panevėžyje Socialinių paslaugų centras mokymus globėjams ir įtėviams pradės organizuoti tik nuo rugsėjo.
„Naują tvarką vertinu tik teigiamai, tačiau būtų labai gerai, jei įtėviai galėtų bet kada kursus baigti. Šeimos nori kuo greičiau išeiti mokymus ir susitvarkyti dokumentus, bet tai ne nuo mūsų priklauso“, – teigė Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė.
Prašymą lankyti rudenį prasidėsiančius mokymus pateikusi viena panevėžiečių šeima, dar viena šiuo metu renka įvaikinti reikalingus dokumentus.
Per praėjusius metus panevėžiečiai įsivaikino du berniukus ir mergaitę.
„Sunkmečiu nėra daug norinčiųjų įsivaikinti. Mūsų tarnyba – tarsi visuomenės gyvenimo barometras“, – pastebi vedėja.
Domėsis net vaikyste
Panevėžio socialinių paslaugų centre nuo rugsėjo prasidėsiantys kursai globėjams ir įtėviams truks pustrečio mėnesio – užsiėmimai vyks kartą per savaitę. Mokymus ves dvi darbuotojos.
Su tėvus našlaičiams ketinančiais atstoti žmonėmis bus kalbamasi ne tik apie jų vertybes, bet ir praeitį, vaikystę, jų pačių tėvus. Socialinės darbuotojos bent kelis kartus vyks į kandidatų namus.
„Sutiktume mokymus organizuoti ir apskrities mastu, jei tik savivaldybės skirtų tam finansavimą. Bet kol kas tik Panevėžio savivaldybė pasirašė sutartį“, – teigė socialinė darbuotoja Inga Savickienė.
Vertina savarankiškai
Teisės aktuose numatyti privalomi mokymo kursai iš viso nerengiami priglausti našlaičius pasiryžusiems Panevėžio rajono gyventojams.
„Kursai neorganizuojami ir tai labai blogai. Apsunkinamas mūsų darbas – tenka įvertinti ir kandidatų materialinę gerovę, ir moralines savybes. Pačios duodame būsimiems įtėviams anketas užpildyti, siunčiame pas rajono poliklinikoje dirbančią psichologę, kad ji savo išvadas pateiktų. Dar nė karto nebuvo taip atsitikę, kad netinkamai įvaikintojus parinktume“, – pripažino rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė I.Matuzevičienė.
Specialistė pamena tik vieną atvejį, kai nebuvo leista įsivaikinti. Vaikų teisių gynėjos suabejojo vienišo vyriškio ketinimais įsidukrinti paauglę.
I.Matuzevičienė pastebi, kad dažniausiai įsivaikinti šeimos pageidauja jau globojamą vaiką.
„Dažniausiai tokie prašymai pateikiami prieš vaiką leidžiant į mokyklą. Našlaitį priėmusios šeimos nori, kad ir jo pavardė būtų ta pati“, – teigė I.Matuzevičienė.
Siūlo važinėti
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai tikina, jog nepaisant sunkmečio norinčiųjų įsivaikinti nemažėja. Nors savivaldybės pripažįsta susiduriančios su problemomis organizuojant įtėviams privalomus mokymus, tačiau Įvaikinimo tarnyba spragų neįžvelgia.
„Įvaikinimo mastai nėra tokie dideli, kad socialiniai partneriai šita veikla užsiimtų kiekvienoje savivaldybėje. Todėl kursai organizuojami apskrityse“, – tikino tarnybos direktoriaus pavaduotoja Simona Bronušienė.
Anot jos, Panevėžio rajono, Kupiškio, Biržų savivaldybes aptarnauja Pakruojo nestacionarių paslaugų centras. Vadinasi, būsimiems įtėviams ir globėjams kone tris mėnesius bent kartą per savaitę tektų sukarti bent 50–90 kilometrų iki Pakruojo.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 22 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Išvažiuoja. Užsieniečiai įsivaikina kone perpus daugiau lietuvių našlaičių nei patys lietuviai.
