Kelionių tarpininkas – internetas

Įsikinko į darbą

Vis aktyviau gyventojus įtraukiantis internetas sparčiai keičia
rinką: aktyvėja internetinė prekyba, daugėja tiesiogiai vartotojams parduodamų
paslaugų. Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė
įsitikinusi, kad būtent dėl interneto vis daugiau gyventojų imasi patys
organizuoti įvairias keliones ir nebeprašo agentūrų pagalbos.

Pastaraisiais metais apie 10–20 procentų keliautojų patys pirko
lėktuvų bilietus, ieškojo užsienio šalių viešbučių ir juose užsisakė vietas,
savarankiškai susidarė kelionių maršrutus.

Pašnekovės tikinimu, aktyviausiai naujos veiklos imasi
kompiuterinį raštingumą įvaldęs jaunimas ar vidutinio amžiaus gyventojai.
Pagrindinis jų tikslas – išbandyti savo jėgas ir įrodyti, kad nėra nieko
sudėtingo ir neįveikiamo.

„Galiu pasakyti, kad patys sau keliones organizuojantys
turistai nuo pat pirmos minutės įsidarbina: ieško pigesnių bilietų, analizuoja
skrydžių laiką, rezervuojasi viešbučius, rūpinasi draudimu, susisiekimu. Tačiau
kol kas Lietuvos turistai tokios veiklos nevertina kaip darbo. Esu įsitikinusi,
kad šis požiūris keisis – žmonės suvoks, kas yra tikrasis poilsis ir kada
prasideda darbas.

Dabar gyventojai nebenori kreiptis į kelionių agentūras dėl
kelių priežasčių. Pirmiausia – išlavėjo kompiuterinis raštingumas, internetas
kiekvienam lengvai prieinamas. Be to, yra didžiulis noras pademonstruoti savus
gabumus. Trečia – atsirado daugybė pigius skrydžius siūlančių kompanijų, kurios
vilioja įvairiomis akcijomis, paskutinės minutės pasiūlymais“, – kalbėjo
D.Mažeikaitė.

Autostrada nesupažindina

LTA vadovės teigimu, kai kurie turistai kelionių agentūrų prašo
tik dalies paslaugų paketo. Pavyzdžiui, patys nusiperka lėktuvo bilietus, bet
kreipiasi dėl pagalbos renkantis viešbutį, draudimą ar sudarant kelionės
maršrutą.

„Nemažai kelionių agentūrų tampa tarpininkėmis perkant tik tam
tikras paslaugas. Nes daug lietuvių turistų susigundo ir patys įsigyja tik
pigius skrydžių bilietus, o visa kita perka per tarpininkus. Beje, patyrę
keliautojai jau seniai patys keliones organizuoja.

Mano manymu, keliautojas ir turistas skiriasi. Pastarasis į
poilsinę ar pažintinę kelionę vyksta per atostogas, kelionėje siekia komforto. O
keliautojas į įvairias užsienio šalis važiuoja labai dažnai, toks yra jo
gyvenimo būdas.

Keliautojai mėgsta patys rinktis dar nelankytas vietas, kur
susipažįsta su vietiniais gyventojais, įsilieja į visuomenę, naują aplinką,
kasdienybę, gyvena vietinių namuose ir naudojasi tos vietovės transportu. Tad
kelionių agentūros tokiems žmonėms nelabai ir buvo reikalingos“, – tikino
D.Mažeikaitė.

Pasak pašnekovės, Lietuvos turistai keliones patys
susiorganizuoja į įvairias šalis. Vieni nepabūgsta savarankiškai keliauti į
tolimąjį Egiptą, Tailandą, Turkiją ar Graikiją, kiti renkasi Ispaniją,
Prancūziją ar tik kaimynę Latviją. Kelionės tipas priklauso nuo šalies – vienose
turistai labiau nori ilsėtis, kitose siekia papramogauti, susipažinti su
kultūra.

„Skeptiškai vertinu tik tariamas pažintines keliones. Teko
bendrauti su kai kuriais turistais, kurie įsivaizduoja, kad per dieną nuvažiavo
500 kilometrų ir jau su šalimi susipažino. Nemanau, kad važiuojant autostrada
tai įmanoma. Pažintinės kelionės yra darbas: reikia keliauti, dalyvauti
renginiuose, kad pažintum vietinių gyvenseną, kultūrą, aplinką“, – sakė LTA
atstovė.

Netenka komforto

Asociacijos prezidentė informavo: lietuviai taip aktyviai
domisi siūlomais pigiais skrydžiais ir akcijomis, kad dažniausiai pagal jas
renkasi ir poilsinę kelionę. Tačiau pašnekovė įspėjo, kad sutaupyti norintieji
gali nusivilti kitais dalykais. Pirmiausia – komforto nebuvimu.

„Pigių skrydžių kompanijos turizmo versle nėra vertinamos. Tai
yra tokia transporto paslaugos teikimo rūšis, kuri nesiūlo komforto. Todėl
turizmo sektoriuje dominuoja tradicinės skrydžių kompanijos, kurios kainos
skirtumą kompensuoja patogumais – mažais laiko tarpais tarp skrydžių, patogiomis
sėdėjimo vietomis. Jei pats kelionę organizuojantis turistas naudotųsi tradicine
skrydžių kompanija, jis nieko ir nesutaupytų. Juk užsienyje viešbučiai ir kitos
paslaugos visiems vienodai kainuoja. Maža to, kelionių agentūros kaip
tarpininkės tik daugiau nuolaidų turi“, – kalbėjo D.Mažeikaitė.

Pašnekovės teigimu, savarankiškai į keliones išsiruošę
gyventojai labai rizikuoja. Ir ne tik dėl nepažįstamoje svetimoje šalyje
galinčių kilti nesusipratimų.

„Kelionių organizatorius privalo turėti draudimą dėl bankroto
ar nemokumo atvejo. Vadinasi, turistui visada bus suteiktos žadėtos paslaugos. O
skrydžių kompanijos privalomojo draudimo neturi: jei nuskridus į svetimą šalį
paaiškėtų, kad ta kompanija bankrutavo, niekas kelionės atgal nekompensuotų.
Taip atsitikti gali ir su viešbučiu. Pavyzdžiui, jei atvykus išaiškėtų, kad
viešbutis uždarytas, niekas rezervacijos pinigų negrąžintų ir naujos nakvynės
vietos nesurastų. Tokiu atveju visa atsakomybė krenta pačiam turistui. Tad
patariu gerai pagalvoti, ar verta sutaupyti kelis šimtus litų patogumo,
patikimumo, rizikos kaina“, – tikino LTA atstovė.

Pasak asociacijos prezidentės, ekonomiškai pažengusiose šalyse
turistai keliones patys organizuojasi jau daugelį metų – taip keliauja apie 20
ar net daugiau procentų europiečių. Dažnas iš jų užsuka ir į Lietuvą: dalyvauja
dominančiame renginyje ar tiesiog saulėtą dieną pramogauja pajūryje.

Justė BRIEDYTĖ