Mėgstantys ir sugebantys planuoti keliones turistai renkasi pigius skrydžius, o norintieji, kad už juos viskas būtų padaryta, perka kelionių organizatorių paslaugas.
Nors pigių skrydžių bendrovės siūlo vis naujus maršrutus iš Lietuvos į šiltus kraštus, turizmo specialistai teigia, kad jos praktiškai nekonkuruoja su kelionių organizatoriais. Tautiečius jie vadina tingiais gulinėtojais ir abejoja didžiosios dalies gebėjimais savarankiškai susiorganizuoti keliones į užsienį. Tiesa, augant pigių skrydžių keleivių skaičiui, kelionių organizatoriai gali pasigirti tik tuo, kad jų klientų skaičius nemažėja.
„Neorganizuotas turizmas niekada nekonkuruoja su organizuotu. Visame pasaulyje smarkiai daugėja neorganizuotų turistų. Lietuvoje vis dar labai populiarus organizuotas turizmas. Aš galvoju, kad „Ryanair“ ar bet kurios kitos oro linijos tik didina galimybes keliauti, bet jokiu būdu nekonkuruoja. Duok, Dieve, kad lietuviai po truputį darytųsi norintys keliauti, nes šiai dienai arba važiuoja su organizuotu, arba išvis nevažiuoja“, – IQ.lt aiškino Vilniaus universiteto docentė Aida Mačerinskienė, dėstanti su turizmu susijusias disciplinas.
Anot jos, organizuotą turizmą lietuviai mėgsta dėl kelių priežasčių. Pirmoji – kalbos barjeras. Keliaujant savarankiškai būtina gerai mokėti užsienio kalbą. Tačiau naudojantis kelionių organizatorių paslaugomis šis klausimas natūraliai išsprendžiamas, nes žmogui nereikia pačiam nieko ieškoti, organizuoti ekskursijų.
„Kitas dalykas. Skrendant su pigiomis oro linijomis reikia turėti gebėjimų susirasti nakvynę, mokėti praleisti laiką. Tiems, kurie važiuoja automobiliais, yra paprasčiau: kur važiavo, ten sustojo, apsinakvojo. Skrendantieji ieško didesnio komforto. O tai įpareigoja skirti laiko kelionei organizuoti. Ne kiekvienas gali sau tą leisti: reikia arba laiko, arba pinigų, arba gebėjimų“, – aiškino A. Mačerinskienė.
Ji sutiko, kad kelionių organizatorių klientai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas galbūt dažniau renkasi pigius skrydžius, tačiau svarstė, kad savarankiškas keliavimas Lietuvoje gali išpopuliarėti tik po gerų dešimties metų.
Pigūs skrydžiai – krypties reklama?
Tai, kad organizuotas turizmas nekonkuruoja su neorganizuotu, tvirtino ir IQ.lt kalbinti kelionių organizatoriai bei su pigių skrydžių bendrovėmis dirbančių oro uostų atstovai.
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Sigita Dabulė tikino, kad pigių skrydžių bendrovių pasiūlymai prisideda prie galimos atostogų krypties reklamos, populiarinimo. Tačiau kelionių rengėjų ir pigių skrydžių bendrovių paslaugomis esą naudojasi skirtingi klientai.
„Jeigu žmonės keliauja dviese, jeigu jiems nėra toks svarbus patogus keliavimo būdas, jie renkasi pigias oro linijas. Jeigu keliauja su vaikais, su šeimomis, nenori niekuo rūpintis, renkasi su kelionių organizatoriumi keliauti“, – kalbėjo S. Dabulė.
Anot jos, būsimam vasaros sezonui „Novaturas“ siūlo kelias naujas kryptis: Graikiją (Chalkidikės pusiasalis, Koso sala), Kiprą, Kroatiją (Rijeka), Italiją (Sicilijos sala), Ispanija (Andalūzijos regionas).
„Išankstinių pardavimų rezultatai tikrai neblogi. Krypčių, kuriomis paskelbė skraidinanti kompanija „Ryanair“ rezultatai yra tokie, kokius planavome. Pernai metų patirtis rodo, kad kai į Rodo salą skraidinome ir mes, ir „Ryanair“, pas mus buvo smarkiai išaugusi paklausa. Vertiname, kad tai yra pačios krypties reklama“, – sakė S. Dabulė.
Jai antrino „Tez Tour“, vasarą klientams siūlysiančio ilsėtis tautiečių pamėgtuose Turkijos, Egipto, Graikijos, Ispanijos kurortuose, Bulgarijoje, atstovė Inga Aukštuolytė.
„Reguliarieji skrydžiai išpopuliarina naujas kryptis, kuriomis ilgainiui galime organizuoti užsakomuosius reisus, kelionių paketus. Klientai būna patenkinti, nes jais pasirūpinama nuo išvykimo iš Lietuvos iki pat grįžimo atgal“, – sakė I. Aukštuolytė. Ji tikino, kad pigių skrydžių bendrovių siūlomų naujų maršrutų populiarumas padės įvertinti rinkos poreikius ir planuoti būsimą kelionių pasiūlą.
Iš Lietuvos skrenda ne tik lietuviai
Tiek Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas, tiek Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus taip pat laikėsi pozicijos, kad pigūs skrydžiai tiesiog praplečia turizmo rinką, tačiau klientų iš kelionių organizatorių neatima.
„2011 metų patirtis ir užsienio oro uostų patirtis rodo, kad pigių skrydžių bendrovės ir kelionių organizatoriai siūlo ganėtinai skirtingą produktą. Pigių skrydžių bendrovės pačią rinką išplečia ir tiesiog daugiau žmonių ima keliauti“, – dėstė S. Bartkus.
„Tas pats klientas gali vieną kartą keliauti užsakomaisiais skrydžiais, o kitą kartą pasirinkti skrydį reguliariu maršrutu. Manau, kad mes praplečiame rinką ir papildome vienas kitą“, – tikino A. Šliupas. Jis pridūrė, kad savarankiškai keliauti dažniausiai ryžtasi inovatyvūs gyventojai.
Kauno oro uosto vadovas prognozavo, kad pietų kryptimis skrendančių lėktuvų užpildymas šiemet turėtų siekti 85–90 proc. Be to, jis pridūrė, kad siūlomais pigiais skrydžiais naudojasi ne tik mūsų šalies gyventojai. Itin aktyvūs ir Baltarusijos, Latvijos piliečiai, Kaliningrado gyventojai.
„Tos pietų kryptys iš mūsų regiono faktiškai niekada nebuvo pasiekiamos reguliariais maršrutais ir jos dabar nėra pasiekiamos. Kryptys iš Kauno yra tikrai unikalios. Dėl to žmonės noriai renkasi skrydžius, nors kelionei iki oro uosto prireikia kokių trijų keturių valandų“, – sakė A. Šliupas.
Statistika – ganėtinai stabili
Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad keliaujančių šalies gyventojų skaičius pastaruoju metu beveik nekito. Trečią 2011 metų ketvirtį į užsienį keliavo 426,6 tūkst. gyventojų, o tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu – 414,9 tūkst. Antrą ketvirtį tokių gyventojų buvo atitinkamai 362 tūkst. ir 357,3 tūkst., o pirmą – 185,9 tūkst. ir 184,2 tūkst.
Besinaudojančiųjų kelionių organizatorių paslaugomis skaičius taip pat išliko ganėtinai panašus. 2011 metų trečią ketvirtį tokių gyventojų buvo 64,4 tūkst., 2010 metų trečią ketvirtį – 63,6 tūkst. Antrą ketvirtį suorganizuotas keliones pirko atitinkamai 62,6 tūkst. ir 68 tūkst., o pirmą – 23,3 tūkst. ir 34,3 tūkst. gyventojų.
Tuo tarpu lėktuvų keleivių skaičius augo sparčiau. 2011 m. sausio–lapkričio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 2,5 mln. keleivių, tai 16,7 procento daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
