Apgulė Kopenhagos viešbučius
Gamtos stichija privertė sugrįžti į praėjusio amžiaus antrąjį
dešimtmetį, kai oro erdvės dar neraižė keleiviniai oro laineriai. Nuostolius
skaičiuoja svetur įstrigę verslininkai, kelionių organizatoriai, aukšti
pareigūnai, priverstinai užsienyje atostogaujantys turistai ir net ganytojiškus
planus turintys atidėti dvasininkai.
Dėl Europos oro transportą paralyžiavusio vulkaninių pelenų
debesies keliai į Lietuvą užkirsti maždaug 30 tūkst. užsienyje pasilikusių
keliautojų iš Lietuvos.
Ką reiškia pasukti laiką atgal, kai susisiekimas oro keliais
nebuvo įmanomas, patyrė kelios dešimtys panevėžiečių.
Skrydį skubiai keisti į kelionę traukiniu ir keltu teko
bendrovės „Schmitz cargobull Baltic“ vadovams, praėjusį ketvirtadienį
negalėjusiems iš Danijos sostinės Kopenhagos išskristi į Vilnių.
Pasak bendrovės direktoriaus Raimondo Petrausko, nors
ketvirtadienį nuolatos buvo pranešama, kad dėl Europą dengiančio pelenų debesies
Kopenhagos oro uostas uždarytas, pasitikslinti informacijos nebuvo įmanoma.
„Bandėme skambinti į oro uostą, bet niekas nekėlė ragelio.
Todėl teko iš Švedijos važiuoti į Kopenhagos oro uostą. O atsiliepti telefonu
darbuotojai tiesiog nebespėjo, nes turėjo aptarnauti daug išskristi negalinčių
keleivių“, – „Sekundei“ pasakojo R.Petrauskas. Nors vilčių, kad oro erdvė
netrukus vėl atsivers, buvo maža, tačiau Kopenhagos oro uoste keleiviai
rikiavosi į eiles persiregistruoti skrydžiams kitai dienai.
Gamtos stichijai užkirtus oro kelius virš Europos, Kopenhagos
viešbučiuose jau nuo ketvirtadienio nebeliko laisvų vietų.
Panevėžiečiams teko sėsti į traukinį ir nakvynės važiuoti į
Švediją.
„Pažiūrėję vulkaninių pelenų debesies prognozes nusprendėme,
kad turbūt greičiau bus ieškoti kitų kelionės būdų, nei laukti lėktuvo reiso.
Dabar matome, kad neapsirikome“, – teigė R.Petrauskas.
Į keltą – per vargus
Nežinia, kada bendrovės delegacija būtų pasiekusi tėvynę, jei
ne pagalbos ranką ištiesę partneriai Švedijoje. Jie pasirūpino, kad
panevėžiečiams atsirastų vietų į Lietuvą plaukiančiame kelte.
Dėl paralyžiuotų skrydžių įmonei teko atšaukti susitikimą
Rusijos sostinėje.
„Jau turėjau vaikščioti Maskvoje, o vis dar esu Panevėžyje. Į
Maskvą kartu su kolega planavome skristi, bet jis įstrigo Diuseldorfe, vienam
keliauti nebebuvo prasmės“, – apie sugriautus planus kalbėjo R.Petrauskas.
Vokietijoje užtrukęs darbuotojas jau vakar pasirodė darbe – iki
Varšuvos atkakusį vyriškį kolegos paryčiais parsivežė namo.
Nuostolių dėl sutrikusių skrydžių verslininkai dar nespėjo
suskaičiuoti.
„Svarbiausia – ne patirtos nenumatytos išlaidos, o žlugę
planai. Dabar skubame nudirbti tai, kas buvo numatyta prieš keletą dienų, o
nuostolius skaičiuosime paskui“, – teigė R.Petrauskas.
Išgąsdinti nežinomybės
Dėl išsiveržusio ugnikalnio atostogos užsienyje prasitęsė
tūkstančiams turistų. Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ rinkodaros
direktoriaus Tomo Mikalonio teigimu, Kanarų saloje Tenerifėje ir Egipto
kurortuose Hurgadoje bei Šarm El Šeiche šiuo metu įstrigę 500 klientų.
Jiems atostogos turėjo baigtis prieš dvi–keturias dienas.
Ilgiausiai lietuviai priverstinai poilsiauja Tenerifėje. Iš jos keliautojai
turėjo parskristi penktadienį. T.Mikalonio teigimu, įkalintais turistais yra
pasirūpinta.
„Novaturas“ savo sąskaita organizavo jiems nakvynę ir
maitinimą. Dalis turistų gyvena tuose pačiuose viešbučiuose, tačiau kai kuriems
teko kraustytis kitur. Kadangi į Egipto kurortus atvyksta turistai iš Rusijos,
kur oro uostai neuždaryti, ne visuose viešbučiuose galime gauti kambarių“, –
pasakojo T.Mikalonis.
Jo tikinimu, įstrigusiems turistams apmokėti pusryčiai ir
vakarienė. „Tiesioginių nuostolių dėl nutrauktų skrydžių mūsų klientai nepatirs,
išskyrus tai, kad sugriuvo jų planai – daugelis jau turėjo būti grįžę į darbus.
Teko su turistais pabendrauti, žmonės nerimauja, pilni nežinomybės. Mano tėvai
įstrigę Šarm El Šeiche, jie tikrai džiaugsmu netrykšta dėl to, kad atostogos
užsitęsė“, – pripažįsta rinkodaros direktorius. „Novaturas“ viliasi jau šiomis
dienomis parskraidinti turistus.
„Su įvairiais oro vežėjais deriname skrydžių maršrutus.
Sudėtingiausia situacija Tenerifėje, nes yra trukdžių skrydžiams Europoje“, –
teigė T.Mikalonis.
Kol vieni atostogauja ilgiau nei planavo, kiti, užuot mėgavęsi
šilta užsienio kurortų saule, sėdi ant sukrautų lagaminų Lietuvoje. Dėl gamtos
stichijos savaitgalį negalėjo išskristi atostogauti maždaug šimtas „Novaturo“
klientų.
Gamtos stichijos padarytos žalos kelionių organizatorius dar
nesuskaičiavo. T.Mikalonio teigimu, skaičiuojant, kad vienas lėktuvo reisas
atsieina per 100 tūkst. Lt, nuostoliai gali siekti milijoną litų.
Keletas grįžo savarankiškai
„Tez Tour“ skaičiuoja 480 užsienio kurortų įstrigusių turistų.
Pasak kelionių organizatoriaus Lietuvoje direktoriaus Aleksandro Sukovo, jau
vakar anksti rytą gavus leidimą pakilo du orlaiviai iš Hurgados parskraidinti
turistų, turėjusių sugrįžti penktadienį ir šeštadienį. Artimiausiu metu numatyta
į Lietuvą sugrąžinti ir poilsiautojus iš Tenerifės. „Tez Tour“ laukia leidimo
skristi į Egipto Šarm El Šeicho kurortą, kur vis dar ilsisi 218 šio kelionių
organizatoriaus klientų.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 20 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. ELTOS Įkalinti. Šimtams tūkstančių keliautojų
pastarosiomis dienomis namais virto oro uostai – nutraukus skrydžius Europos
sostinių viešbučiuose laisvų vietų neliko akimirksniu.
