Pastaruoju metu smūgių tiek iš ES, tiek iš Rusijos sulaukiantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius trečiadienį buvo gana draugiškai sutiktas Lietuvoje. Vilniaus diplomatai nori vienu šūviu nušauti du zuikius – įtikinti ES, kad negalima pamiršti Ukrainos, ir įtikinti ukrainiečius pagaliau imtis rimtų politinių reformų.
V. Janukovyčius atliko visą susitikimų su aukščiausiais Lietuvos vadovais programą: susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. Nors planuota pasirašyti keletą dokumentų (strateginės abiejų šalių partnerystės vystymo gaires ir dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės srityje), pagrindinis šio vizito tikslas greičiau neformalus.
Tai svarbus parengiamasis susitikimas su viena svarbiausių Ukrainos advokačių Bendrijoje prieš vasario 25 d. Briuselyje numatomą Ukrainos ir ES viršūnių susitikimą. Lietuva ilgą laiką ragina ES pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Tai palengvintų šios šalies prekybą su Sąjunga.
Nors Asociacijos sutartis parengta jau gana seniai, jos pasirašymą sustabdė politiniai procesai Ukrainoje. Po to, kai Julija Tymošenko buvo įkalinta 2011 m., Bendrija Asociacijos sutarties pasirašymą aiškiai susiejo su vienos pagrindinių opozicijos lyderių paleidimu. Tačiau kol kas Ukrainos valdžia nerodo ženklų, kad galėtų sušvelninti kaltinimus J. Tymošenko ir paleisti ją į laisvę.
Vis dėlto ukrainiečiai tikisi, kad dar šiemet Asociacijos sutartis su ES bus pasirašyta. Labiausiai tikėtinas tam laikas – lapkritį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės programos vadovų susitikimas. Tai bus vienas didžiausių renginių Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu. Lietuvos diplomatai neslepia, kad Ukrainos ir ES sutarties pasirašymas būtų labai simboliška renginio kulminacija.
Kad visiems būtų gerai
Lietuvos diplomatai vis aktyviau ragina ES lyderius grįžti prie santykių su Ukraina gaivinimo. Vasario 4 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius per Europos reikalų ministrų susitikimą Briuselyje pakvietė šios savaitės pabaigoje į ES viršūnių susitikimą besirenkančius vadovus pasiųsti aiškią žinią dėl siekio pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina ir užtikrinti su ja laisvosios prekybos erdvę.
„Laisvoji prekyba atneštų apčiuopiamos ekonominės naudos abiem šalims – ir ES, ir Ukrainai. Artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje lapkritį, Ukraina turi įtikinti, kad daro pažangą, o ES turi ne vien kalbėti apie Asociacijos sutarties pasirašymą, bet ir pradėti taikyti jos prekybinę dalį nelaukdama ratifikavimo“, – kalbėjo V. Leškevičius.
Diplomatinė formulė „sutartis ryte, ratifikavimas – vakare“ gali būti kaip tik tas kompromisas, kuris tiktų abiem šalims. ES gali sutikti pasirašyti sutartį, tačiau politiškai ir toliau reikalauti, kad Ukraina nebepersekiotų opozicijos lyderių. Kol J. Tymošenko įkalinta, ES valstybės gali delsti ratifikuoti Asociacijos sutartį. Tačiau ją pasirašius jau galėtų būti taikomos laisvosios prekybos lengvatos. Kaip IQ teigė Lietuvos diplomatai, būta atvejų, kai nuo Asociacijos sutarčių pasirašymo iki ratifikavimo praėjo vos ne dešimt metų.
Santykių su ES mezgimas Ukrainai šiuo metu svarbus ir dėl augančio Rusijos spaudimo. Sausį vėl kilo grėsmė, kad gali pasikartoti vadinamojo dujų karo su „Gazprom“ scenarijus. Rusijos dujų monopolininkė pareikalavo Ukrainos sumokėti 7 mlrd. JAV dolerių už nenupirktas rusiškas dujas. Be to, Rusija spaudžia Ukrainą įsitraukti į Euroazijos ekonominę sąjungą, kurioje taip pat galiotų laisvoji prekybos erdvė. Jei Ukraina pasiduos šioms Rusijos vilionėms, jai kils sunkumų ne tik kelyje į laisvąją prekybą su ES, bet ir gali tekti iš naujo derėtis su Pasaulio prekybos organizacija dėl naujų prekybos barjerų taikymo. Šiomis aplinkybėmis Ukrainos vadovai greičiausiai nori aiškesnio ES ženklo dėl Asociacijos sutarties, kad galėtų atsispirti Rusijos spaudimui.
Vis dėlto ES atstovai nerodo didelio entuziazmo dėl Ukrainos. „Ukrainoje vykstantys politiniai ir teisiniai procesai situaciją ne palengvina, o dar labiau ją komplikuoja. Gali būti, kad Vokietija ir kitos Vakarų Europos valstybės sprendimą nepasirašyti Asociacijos sutarties ir toliau bandys naudoti kaip spaudimą Ukrainai dėl įstatymo viršenybės principų laikymosi, – teigia Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas. – Tačiau ir Vokietija turi suprasti, kad jei Asociacijos sutartis nebus pasirašyta Lietuvai pirmininkaujant ES, galimybė Kijevą įtraukti į Rusijos kontroliuojamą Eurazijos ekonominę sąjungą taps reali. Tai reikštų, kad visa ES Rytų partnerystės iniciatyva patirtų milžinišką smūgį, reikėtų permąstyti jos funkcionavimo principus, ES vaidmenį Rytų Europoje.“
Anot L. Kasčiūno, Lietuva galėtų siūlyti Ukrainai kuo daugiau tarpinių stotelių Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimų link. Tai bent jau rodytų judėjimą į priekį. Kita vertus, kaip teigė ekspertas, Ukraina turėtų liautis „šaudyti sau į kojas“ – vien ES šantažavimas, kad jei nebus Asociacijos sutarties, šalis atsidurs Rusijos glėbyje, nieko neįtikins.
