Lietuvoje veikiančių bankų atstovai kalba apie palankesnes sąlygas skolinti.
Komerciniams bankams pradėjus skelbti praėjusių metų rezultatus, geresnių naujienų gali sulaukti ir verslas. Iš milijardinių nuostolių išsikapanoję bankai kalba apie palankesnes sąlygas skolinti. Verslininkų atstovai tai vadina pokyčiais bankų retorikoje, bet realių veiksmų dar neįžvelgia.
Pirmasis rezultatus paskelbęs bankas „Nordea“ per praėjusius metus uždirbo 33,6 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. 2009 metais bankas patyrė 40,5 mln. litų nuostolių. Komentuodama praėjusių metų rezultatus „Nordea Bank Lietuva“ vadovė Inga Skisaker teigė, kad bankas laukia gerėjančių perspektyvų tiek privačiame, tiek verslo sektoriuje ir tikisi, kad augantis vartotojų pasitikėjimas ir gerėjanti įmonių finansinė padėtis paskatins ir didesnę paskolų paklausą.
Geresnius praėjusių metų rezultatus paskelbė ir didžiausias pagal valdomą turtą šalyje SEB bankas. 2009 metais nuostoliai siekė daugiau kaip 1,5 mlrd. litų, pernai –jau tik 12 mln. litų. Be to, panašu, kad banko nuostoliai buvo sukaupti per pirmą praėjusių metų pusmetį, nes nuo 2010 metų vidurio SEB grupė dirbo pelningai ir gavo 142,9 mln. pelno.
SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras teigė, kad teigiamą įtaką metiniams rezultatams turėjo praėjusiais metais prasidėjusios ekonomikos atsigavimo tendencijos. R. Kvedaras užsiminė apie nuosaikų optimizmą ir vylėsi, kad teigiamos tendencijos eksporto sektoriuje šįmet pasieks ir kitus ūkio sektorius bei paskatins vidaus rinkos atsigavimą.
Ar žodis virs kūnu?
Kol kas nedrąsūs bankų atstovų pareiškimai apie teigiamas ūkio tendencijas tėra tik žodžiai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigė, kad asociacijai priklausančios įmonės kol kas nepastebėjo pokyčių bankų kreditavimo politikoje.
„Kreditų prieinamumas nelabai padidėjo. Kai kurios įmonės teigė pastebėjusios, kad paskolų palūkanos praėjusių metų gale net šiek tiek išaugo“, – sakė pašnekovas.
S. Besagirskas vylėsi, kad bankų žodžiai galiausiai virs ir realiais veiksmais. Tiesa, sakyti, kad bankai iki šiol niekam neskolino, nėra visai tikslu. Paskolas, ir pakankamai geromis sąlygomis, net ir per patį krizės įkarštį sugebėjo gauti inovatyvios ar ilgalaikes sutartis su užsienio partneriais turinčios įmonės. Kur kas mažesnė sėkmė derantis su bankais lydėjo „pasmerktuose“ sektoriuose dirbusias įmones.
Transporto ar statybos srityje dirbusioms įmonėms susitarti dėl paskolos praėjusiais metais buvo praktiškai neįmanoma.
„Buvo jaučiamas nusistatymas tam tikrų sektorių atžvilgiu nesigilinant į tai, kokie buvo konkrečios įmonės rezultatai, su kokiais klientais ji dirbo. Antra, nemažai daliai įmonių iškelti reikalavimai paskolai gauti buvo neadekvačiai dideli, pavyzdžiui, dėl kelių šimtų tūkstančių paskolos buvo reikalaujama užstatyti visą įmonės turtą, akcininkų laidavimo savo asmeniniu turtu.
Todėl net ir atitikdami šiuos reikalavimus įmonių vadovai visai nesiskolindavo, nes nuspręsdavo nesitaikstyti su jų atžvilgiu neteisingomis sąlygomis“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Nuostolius sumažino 13 kartų
Lietuvos bankas jau yra suskaičiavęs bendrus praėjusių metų bankinio sektoriaus rezultatus. Per praėjusius metus šalies kredito įstaigos iš viso patyrė 271,9 mln. litų nuostolių. Jie buvo 13 kartų mažesni negu prieš metus – per 2009 metus šalies bankai deklaravo patyrę 3,7 mlrd. litų nuostolių.
Lietuvoje veikiančių bankų išduotų paskolų portfelis traukėsi ir pernai. Jis per metus sumažėjo 5 proc. ir metų pabaigoje siekė 58,3 mlrd. litų. Nors sąlygos gauti kreditą iš banko šiuo metu yra palankesnės negu anksčiau, bankų atstovai nurodo, kad tikėtis iki krizės buvusių paskolų išdavimo tempų tikrai neverta tikėtis.
