Kalė meilę ir laimę
Pavasarį skelbiančios Kaziuko mugės krizė neįveikė. Panevėžio
„Tau, žemdirby“ turgavietėje savaitgalį spalvingas verbas, medžio, odos
dirbinius, iš vytelių pintus krepšius, kalvystės meno šedevrus, pačių užaugintas
ar laukuose surinktas vaistažoles, kvepiančias dešras, medų bei kitas akį
traukiančias gėrybes siūlė rekordinis skaičius prekeivių. Daugiau nei 300
amatininkų kone iš visos Lietuvos į Aukštaitijos sostinę atviliojo turgavietės
dovana – nemokama prekybos vieta. Maža to, į mugę suvažiavusius tautodailininkus
turgaus savininkė Aldona Janavičienė nustebino įteikusi leidimus prekiauti
žemdirbių ir centrinėje turgavietėse visus metus nemokant mokesčio už prekybos
vietą.
Šiųmetėje panevėžietiškoje mugėje daugiausia smalsuolių dėmesio
sulaukė kalvystės meno meistrai. Garsaus kalvio Vytauto Kryževičiaus sukamas
rankines dumples orui į žaizdrą pūsti dažnas regėjo pirmą kartą.
Šimtamečių dumplių rankeną pasukti itin magėjo vaikams. Ne
mažiau nei senovinis įrenginys aplink besibūriuojančiuosius domino velžiečio
kalvio Sauliaus Kronio čia pat kalama iki 1000 laipsnių įkaitinta geležis.
„Laimę ir meilę“, – paklaustas, ką nukaldins Kaziukui,
šmaikštavo velžietis.
Kalvystės meistrai nesiskundė nei dėmesiu, nei sunkmečiu. Anot
jų, buvo užsisakiusiųjų ir meilės, ir laimės.
Mugėje nutūpė strutis
Kaziuko mugę Panevėžyje gyrė žmonos iš skiaučių siūtomis
vištaitėmis prekiavęs šiaulietis Algimantas. Vieni už raibąsias negailėjo
prašomų 15-os litų, o kas tiek neturėjo, bent pasigrožėjo.
„Panevėžio turgus labai geras. Apie Šiaulius nenoriu kalbėti,
ten savininkai kainas dideles plėšia. O Panevėžyje tokie visi draugiški. Pernai
per Kaziuką čia buvau ir kitąmet atvažiuosiu“, – žadėjo Algimantas.
Niekas negalėjo nestabtelėjęs praeiti pro liūdynietės Zitos
Maskoliūnienės iš viksvų sukurtą didžiulį strutį. Amatininkė prisipažino, jog
mugės akcentas gimė atsitiktiniai: pamačiusi iš viksvų ir džiovintų gėlių mamos
surištą bumbulą dukra pasiūlė dar pridėti medinį kaklą.
Strutis išėjo toks, kad retas praeivis nesustojo paklausti
kainos, bet prašomų 100 Lt neskubėjo traukti. Z.Maskoliūnienė jau žino, kuo
mugės lankytojus nustebins kitais metais. Moteris planuoja iš pačios sodyboje
užsiaugintų augalų surišti gražuolį povą.
Penkiolika metų Kaziuko mugėje Panevėžyje prekiaujanti floristė
džiaugiasi, jog susidomėjimas jos darbais visada didžiulis.
„Manau, žmones traukia iš natūralių, gamtoje surinktų medžiagų
sukurti darbai. Nė vieno mano kūrinio nerasite dažyto, tik medis nulakuotas“, –
pasakojo puokščių, interjero akcentų ir mielų suvenyrų kūrėja. Kaune, Šiauliuose
mugėse prekiaujanti liūdynietė tvirtina, jog Panevėžio pirkėjai didmiesčiams
nenusileidžia. Labiausiai paklausūs bet kuriuos namus papuošiantys akcentai iš
medžio: gėlių stovai, žvakidės.
„Panevėžyje perka taip gerai, kad turbūt ne prasčiau nei
Vilniaus Kaziuko mugėje“, – mano Z.Maskoliūnienė.
Prekyba nesiskundė medžio dirbiniais prekiavęs ramygališkis
stalius Rimas ir oda papuoštus butelius siūlęs dailidė Rimgaudas. Vyriškis
juokavo tuščią butelį išdekoruojantis per dieną, pilnam ir keturių prireikia,
kol ištuština ir gražų padaro. Nors už butelius prekybininkas prašė 20–25 Lt,
tačiau susidomėjusiųjų originaliais dirbiniais netrūko.
„Dažniausiai perka Kaziukui. Tai iš karto prie butelio ir
pjaustymo lentutę siūlom, tik lašinukų neturim“, – juokavo Rimgaudas.
Verbos nepaklausios
Bene daugiausiai mugėje prekiauta įvairiausiomis verbomis: nuo
tradicinių, iš žolynų surištų, iki medinių, keraminių gėlių. Už Kaziuko mugės
svarbiausią atributą rišėjos prašė nuo 3 iki 25 Lt.
Tradicinėmis aukštaitiškomis verbomis su mama prekiavusi
kėdainiškė Klaudija Mikalajūnaitė pripažino, jog tokiai puokštei reikia ne tik
gausybės žolelių, bet ir laiko bei fantazijos.
„Sunkokas darbas, reikia sugalvoti, kad būtų kuo spalvingiau,
įdomiau, kad iš kitų išsiskirtų“, – pasakojo rišėja.
Verbas rišanti šeima savo kūrinius pardavinėja Kėdainiuose ir
Kaune, į mugę Panevėžyje atvažiavo pirmą kartą.
„Nenusivylėme, Gerai perka“, – tikino K.Mikalajūnaitė.
Iš sode užaugintų žalumynų verbas specialiai Kaziuko mugei
panevėžietė Rima Šaučiulienė pasakoja rišti pradėjusi nuo Naujųjų. Vienam tokiam
šedevrui užtenka poros valandų. Moteris už verbas prašė nuo 4 iki 8 Lt, tačiau
per trejetą valandų pavyko parduoti tik penkias.
„Nors šiemet už verbas litu dviem prašau pigiau, bet perka
mažiau“, – prekybos sėkmė nelydėjo panevėžietės.
Uždarbio nesitikėjo ir verbomis prekiavusi panevėžietė
Danguolė. Rišėja guodėsi per tris–keturias valandas tepardavusi tik porą verbų,
nors už šias daug neprašanti – 3-10 Lt.
„Tik žiūrovai, o pirkėjų – vos vienas kitas. Šeštus metus
mugėje prekiauju, bet šiemet nelabai sekasi. Nežinau, kaip kitiems pardavėjams,
bet man sunkmetis jaučiasi“, – prisipažino Danguolė.
Tris verbas iš rišėjos nupirkęs Algis Budrys iš Upytės ragino
smalsuolius nepagailėti lito kito verbas rišusiai pensininkei.
„Būtina Kaziuko mugėje kažką nusipirkti, negi grįši tuščiomis
namo? Visi lietuviai tokios tradicijos turėtų laikytis. Negi 10 Lt už verbą
brangu? Kavos puodelis 3 Lt kavinėje kainuoja, o čia žmogus tiek darbo įdėjo,
reikia žmogaus triūsą gerbti“, – tvirtino A.Budrys.
Uždarbiavo vaikai
Kad šiemet lankytojai taupesni, pastebėjo ir šeštus metus
mugėje savo rankdarbiais prekiaujantys A.Bandzos vaikų globos namų auklėtiniai,
su savo darbeliais išsirikiavę jau nuo 8 val. Paklausą turėjo nuo lito iki trijų
kainavę paveikslėliai ant beržo rievių, nuo 6 Lt kainavusios mergaičių siūtos
skudurinės lėlės.
„Mūsų vaikai kiekvienais metais labai nori mugėje dalyvauti,
kruopščiai ruošiasi. Visgi pinigėlį užsidirba. Pernai pardavėme viską, buvo
užsidirbusiųjų net 90 Lt. Šiemet kiek sunkiau sekasi, bet irgi yra perkančiųjų
be grąžos, leidžia vaikams užsidirbti“, – pasakojo auklėtoja Teresė Vanagienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Kaziukas įsismarkavo.
Turgavietėje šurmuliavusioje mugėje spalvingas verbas, medžio, odos dirbinius,
iš vytelių pintus krepšius, kalvystės meno šedevrus, pačių užaugintas ar
laukuose surinktas vaistažoles, kvepiančias dešras, medų bei kitas akį
traukiančias gėrybes siūlė rekordinis skaičius prekeivių.
