Priminė kasdienį turgų
Savaitgalį per šalies didmiesčius nuvilnijusi pavasario pradžios šventė – Kaziuko mugė Panevėžyje tepriminė sekmadienio turgų. 9-us metus mugę organizuojanti verslininkė Aldona Janavičienė neslepia norinti atsisakyti kasmet jai nuostolius atnešančio renginio. Kad didmiesčio statusu besididžiuojančiame Panevėžyje ateityje sušurmuliuos tikrasis „Kaziukas“, galintis sudominti Aukštaitijos regiono tautodailininkus, abejoja netgi Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius.
Turguje „Tau, žemdirby“ pirmąjį kovo savaitgalį jau 9-us metus sušurmuliuojanti Kaziuko mugė nyksta. Joje nekvepia šašlykais, nebeskamba liaudiška muzika, su pavasario pradžia užsukusiųjų nebesveikina šventės vedėjai aktoriai.
Šiais metais Panevėžio „Kaziukas“ labiau panėšėjo ne į tradicinę, minias sutraukiančią mugę, o į didesnį sekmadienio turgų. Susirinkusiesiems nuotaiką kėlė ir renginį paįvairino nebent dosnioji Kazytė, sutiktuosius vaišinusi savo firminiu gėrimu ir kermošiniais saldainiais. Be dovanų iš mugės neišėjo visi Kaziai – prisistačiusieji šiuo vardu buvo vaišinami sūriu, saldumynais ir net vynu. Šiais metais jauniausiam šventės Kaziukui tebuvo aštuoneri.
Verbos nepaklausios
„Nykoka. Ir prekės vis tos pačios. Atėjome tik šiaip pasižiūrėti“, – gera nuotaika netryško į mugę užsukusių jaunų panevėžiečių pora. Su verba – pagrindiniu pavasarinės mugės atributu – iš turgaus beišeinanti ponia Stefanija džiaugėsi, kad Panevėžys bent jau minimaliai pamini „Kaziuką“. „Gera pasižmonėti, pirkti nebūtina. Tik gaila, kad jokios muzikos nėra. Galėtų kokia kapela koncertuoti. Dabar – dešimt minučių, ir baigta: apėjai prekystalius, ir po visos mugės“, – įvertino pirkėja.
Savo dirbinius siūlantys tautodailininkai neslėpė: panevėžiečiai kasmet darosi šykštesni arba „biednesni“: įpiršti rankų darbo suvenyrą mugės dalyviams jau darosi sudėtinga.
„Pernai iki pusės pirmos mugėje pardaviau 70 verbų, šiemet – dar tik penkias“, – pirkėjų abejingumu stebėjosi verbų rišėja Valerija Leonavičienė. Iš tokio amato prie pensijos prisidurianti 72 metų moteris tikina, jog ši mugė jai bus paskutinė. „Dešimt metų rišu, bet matau, kad nebeapsimoka. Vienai verbai surišti reikia visą dieną sugaišti, o dar visą vasarą sode sėdžiu, kad užsiauginčiau gėlyčių. Pernai po 25 litus noriai pirko, o dabar 10-12 litų žmonėms gaila verbai išleisti“, – įsitikino V.Leonavičienė. Jos įvairiaspalvių verbų puokštėje viena ypač išsiskyrė: už ryškiaspalvę, kone metrą siekiančią verbą rišėja prašė 25 litų. Tačiau tiek pakloti, nors ir už gražuolę, panevėžiečiai neketino. Keturiomis verbomis lauktuvėms iš mugės nešina pirkėja, išgirdusi kainą, penktosios ieškoti taipogi suko prie kito prekystalio.
Anot V.Leonavičienės, šiais metais žmonės ne tik sunkiau iš piniginės litą kitą suvenyrams traukia, bet ir pačių lankytojų mugėje gerokai mažiau. „Pernai čia žmonių kamšalynė buvo, vieni per kitus grūdosi, šį kartą žmonių mažai“, – pastebėjo verbų pardavėja.
Vertino originalumą
Tuo tarpu originalias rožes iš džiovintų obuoliukų siūliusiai Elenai Klimavičienei mugė buvo sėkminga: 100 žiedų po 2 litus buvo išgraibstyti vos per 10 minučių. Pati rožių autorė į mugę atėjo net kamuojama gripo ir tik pasižvalgyti – jos gamintus žiedus pardavinėjo dukra ir anūkės. „Tos rožės – ne mano idėja, daugiau nei prieš dešimt metų žurnale pamačiau. Joms tinka tik vienos rūšies – kriaušiniai obuoliai. Jie sudžiovinti nejuoduoja, tokia rožė gali ir metus du išstovėti. Per dieną gal 15 žiedų padarau – iki vidurnakčio dirbu. Man taip patinka, kad net miegoti manęs negali nuvaryti“, – E.Klimavičienė džiaugėsi radusi malonumą kasdienybei paįvairinti. Be originalių rožių, močiutė siūlė ir iš vilnonių siūlų pintus žiedus, tinkamus į atlapus segti. Gal todėl, kad tokiomis puošmenomis mugėje prekiavo ne vienas, jos pirkėjų dėmesio susilaukė gerokai mažiau nei obuolinės rožės.
Plačiau skaitykite kovo 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Lininės rožės buvo viena iš nedaugelio mugės prekių, sulaukusių stulbinamo pirkėjų dėmesio.
