Savaitgalį praeiviai, nešini saldainiais, krepšiais ar dailiomis verbomis, visiems panevėžiečiams priminė, kad vyksta Kaziuko mugė. Jau 17 kartą Panevėžio ūkininkų turguje amatininkai, tautodailininkai bei rankų darbo gaminius ruošiantys smulkieji prekeiviai siūlė įsigyti įvairių atributų, tačiau šįmet vykusi mugė dėl Panevėžio tautodailininkų vado mirties buvo kiek kitokia nei įprastai.
Sutiko tyliai
Žiemą ūkininkų turguje prekiauja ne itin daug prekeivių, tad susikaupusį sniegą teko valyti specialiai dėl mugės. Norintieji prekiauti Kaziuko turguje rikiuotis pradėjo apie 6 valandą ryto.
„Šiemet nedėjau jokių reklamų, kad vyks mugė. Žmonės per tiek metų patys puikiai žino, kad tokiu laiku turi būti šventė, ir net nekviesti susirenka – tiek prekeiviai, tiek pirkėjai“, – pažymėjo turgaus „Tau, žemdirby“ savininkė Aldona Janavičienė.
Šiais metais į mugę susirinko apie 200 prekeivių – tiek jauni, tiek vyresni siūlė įsigyti pavasarį menančių verbų, kvapių Kaziuko pyragų, įvairiausių skonių saldainių. Prekeiviams už vietą turguje reikėjo sumokėti simbolišką mokestį – maždaug tiek, kiek kainavo verbos: nuo 3 iki 9 litų. Pasak A. Janavičienės, šiais metais jauniausias iš prekes siūlančių asmenų – vos 8 metų berniukas.
Atėjusiųjų apsižvalgyti ar apsipirkti netrūko, tačiau šiųmetė šventė praėjo gana ramiai, be didelių linksmybių bei tradiciškai mugėje skambančios muzikos.
„Šiais metais mugė be trankios, linksmos muzikos. Sprendimą priėmėme ankstyvą rytą, sužinoję, jog netekome Vido Mažuknos. Organizuoti Kaziuko mugę žemdirbių turguje buvo jo pasiūlymas. Kasmet kartu atidarydavome šventę. Tad nutarėme parodyti pagarbą šiam žmogui ir atsisakėme muzikantų“, – paaiškino A. Janavičienė.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos vadovas V. Mažukna mugės pradžioje buvo pagerbtas tylos minute.
Viliojo iškalba
Dažniausia kaip muzikantas ar vedėjas mugėse dalyvaujantis Mindaugas Aleksandravičius pažymėjo, kad Panevėžio Kaziuko mugėje – ir liūdesys, ir šventė šalia, bet puikus oras priviliojo nemažai žmonių.
Renginių vedėju dirbantis M. Aleksandravičius šiais metais buvo prekeivis ir pasitelkė visą iškalbą žmonėms vilioti: klausimais tikrino pirkėjų žinias apie šventą Kazimierą, vaikams dalijo saldainius ir linkėjo kitais metais užaugti iki lubų, susidomėjusiesiems prekėmis siūlė derėtis dėl mažesnės kainos, o atiduodamas grąžą pinigus vadino auksu bei sidabru.
„Mugėje reikia pakalbėti, pabendrauti – tam juk ir skirta šventė. Ir sekasi neblogai – oras labai puikus, saulėtas. Matyt, pats Kaziukas tokį atnešė“, – džiaugėsi vyras.
Pasak M. Aleksandravičiaus, lankytojų pakako. „Žmonių daug – eina į kairę ir į dešinę. Prekių buvom prisivežę, o dabar liko tik tai, kas ant stalo sudėta. Kai daug žmonių, kas penktas ir nuperka“, – pasakojo įvairiais vytelių, šiaudų, medžio dirbiniais prekiavusysis.
Keturiolikmetė Akvilė bei trylikametis Džiugas mugėje padėjo tėvams ir prekiavo skanumynais, be kurių neįsivaizduojama Kaziuko mugė: riestainių karoliais, sausainiais, pyragais. Jie teigė, kad maistas visuomet pritraukia nemažai pirkėjų, tad papildomų viliojimo taktikų nereikia taikyti.
Pirkėjais šiek tiek nusivylė taip pat gardumynais prekiaujanti Silva. „Žmonių daug, bet pirkėjų trūksta. Anoj pusėj geriau perka – gal dėl to, kad ten saulė šviečia. Šiluma daug ką privilioja“, – tikino moteris.
Vilnių iškeitė į Panevėžį
Į Aukštaitijos sostinėje vykstančią Kaziuko mugę susirinko ne tik vietiniai prekeiviai, bet ir šiek tiek toliau gyvenantys amatininkai. Vieni prekyba džiaugėsi, kiti liko šiek tiek nusivylę.
Įvairius medžio darbus gaminantis kėdainietis Algirdas į Panevėžio Kaziuko mugę atvyko pirmą kartą.
„Iš mugės tikėjomės daugiau. Žmonės čia, kaip ir visoje Lietuvoje, pinigėlių daug neturi. Ateina, nusišypso, pagiria, kad gražu, ir viskas. Parduodu šį tą, bet per Kaziuką tikėjausi didesnio šuolio“, – prisipažino įvairių formų pjaustymo ąžuolines lenteles ir kitokius medžio dirbinius parduodantis vyras.
„Dažniausiai važiuoju į Kauną, tačiau dabar jau visos vietos buvo išpirktos. Ten sudėtinga patekti, o Panevėžyje – truputėlį laisviau. Žinoma, galima ir į Vilniaus Kaziuko mugę važiuoti, bet ten labai brangu. Ten taip pat reikėjo vietas užsisakyti iš anksto. Paprastam mirtingajam iš Kėdainių sudėtinga gauti gerą vietą, o jei gauni ją toli – net neverta rizikuoti“, – apie dalyvavimą Kaziuko mugėse kalbėjo Algirdas.
Jis pripažįsta, kad mugėse ne viskas pinigais matuojama, smagu, kai kas nors nusiperka kokį daiktą, tačiau lygiai taip pat smagu, kai žmonės prieina pasikalbėti.
Jau antrus metus iš Anykščių rajono į Panevėžį per Kaziuko mugę atvyksta ir medinius įrankius, velykinius kiaušinius bei ryškiaspalves tulpes gaminantis Algimantas. „Į sostinę nebevažiuoju – ten labai brangios vietos, o perka panašiai kaip Panevėžyje, čia gal net ir geriau prekyba sekasi“, – džiaugėsi iš Svėdasų atvykęs Algimantas.
Biržietis medžio darbų meistras Jonas Micevičius buvo patenkintas, kad vienintelis visoje mugėje prekiauja vantomis iš liepų karnų. Tai itin retos vantos ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. „Pernai daug kam dar reikėjo aiškinti, kas čia ir kam skirta, o dabar žmonės grįžta ir jau mažiau klausinėja – tiesiog perka“, – sakė amatininkas.
Panevėžiečiai – praktiški žmonės: dažniausiai domisi įrankiais, kuriuos galima panaudoti virtuvėje. Biržiečio gamintų medinių šaukštų, kiaurasamčių buvo galima įsigyti ir už 8, ir už 25 litus. Smalsuoliai domėjosi ir medinėmis sūrių spaustuvėmis, samčiais pirčiai bei ilgaisiais šaukštais gamtoje ant laužo dideliame katile verdamai sriubai maišyti
Atėjo kaip į parodą
Kaziuko mugėje prekiavo ne tik amatininkai, bet ir savo malonumui įvairius rankdarbius kuriantieji. Panevėžietė Vilma ilgais žiemos vakarais iš rankų nepaleidžia vąšelio, tad Kaziuko mugėje savo prekystalį nukrovė įvairiais nertais žaisliukais, velykiniais kiaušiniais, apnertais albumais.
„Visko pasiruošiau ir laukiu pirkėjų. Sunku pasakyti, kiek laiko trunka pasiruošti Kaziuko mugei – tam skirti visi ilgi rudens ir žiemos vakarai“, – mintimis dalinosi panevėžietė.
Visi Vilmos darbai – jos pačios rankų gaminti. Kai kurių kainos simbolinės – 3 litai, norintiems įsigyti didesnius žaislus reikėjo pakloti ir 30 litų.
„Nėriniai – mano hobis. Ir idėjos tiesiog pačios gimsta. Kai kada įkvepia ir koks nors paveiksliukas ant torto, matytas filmukas. Kartais žmonės paprašo kokio darbelio: kūlverstuko, kaštono ar albumo. Tada galvoji, kaip būtų galima tokį prašymą įgyvendinti“, – apie nertus darbelius kalbėjo moteris.
Nėrinių autorė pastebėjo, kad daugelis žmonių šiais metais į mugę atėjo kaip į parodą – apsižvalgo ir perka ne itin daug.
Rankomis kryželiu siuvinėtais didžiuliais paveikslais netoliese prekiavo dar viena panevėžietė. Ji į mugę atvyko pirmą kartą.
„Jeigu gerai seksis – kitąmet ateisiu. Žmonės, kas supranta rankų darbą, tas domisi, o kitam gal ne taip patinka. Man visi darbai artimi širdžiai. Kai siuvinėji – būna tas gražiausias, tada pamatai kitą ir jau tas gražesnis pasirodo“, – pasakojo prekeivė.
Daugelio mugės lankytojų dėmesį prikaustė panevėžietės Gitanos darbai. Moteris po 8 litus pardavinėjo medžio šakas, kurias puošė dideli žiedai, pagaminti iš jūros kriauklių.
„Viskas surinkta gamtoje: tiek šakos, tiek kriauklės. Ir pati idėja gimė būtent prie jūros. Pabandžiau suklijuoti žiedus ir visai neblogai išėjo. Vieną šakelę gaminu apie pusantros valandos, nes kiekvieną kriauklę reikia atskirai priklijuoti, tada dar luktelėti, kol klijai sustingsta“, – apie darbo procesą pasakojo Gitana.
„Visi žmonės labai stebisi, klausia, kas čia ir iš ko padaryta. Ne visi supranta iš karto, kad čia paprasčiausios kriauklės“, – reakcijas prisiminė Gitana.
Nuo įprasto turgaus skiria tik verbos
Savaitgalį ūkininkų turgus buvo pilnas verbų. Tautodailininkė liūdynietė Zita Maskoliūnienė – jau nuolatinė mugės dalyvė. Jos rištos verbos išsiskiria tuo, kad yra iš natūralių, nedažytų, namuose augintų augalų. Moteris per daugelį metų jau perprato, kurie augalai tinkami verboms ir ilgai gali puošti namus, tad pirkėjams siūlo tikrai vertingus kūrinius.
Pavasario pradžios šventė pritraukė nemažai panevėžiečių. Prie ūkininkų turgaus gyvenanti Aldona teigia, kad atėjo ir apsipirkti, ir apsižvalgyti. „Jaučiasi, kad turguje šventė – verbų labai daug. Kasmet sau jų neperku, bet labai mėgstu jas dovanoti, tad jei yra kokia proga – įsigyju. Per kiekvieną šventę pirkti, kad namuose dulkėtų, nesinori, aš dažniau dovanoms perku“, – pasakojo panevėžietė.
Mugėje lankėsi ir svečiai iš Vilniaus. Pas giminaičius pasisvečiuoti atvažiavę vilniečiai Algis ir Dalia teigia, kad savo miesto mugėje lankėsi daugybę kartų, tad nusprendė apsidairyti Panevėžyje. Jie džiaugėsi, kad kainos čia mažesnės nei sostinėje, tad prisipirko įvairiausių medinių šaukštų, didžiulį pintą krepšį ir aukštaitišką iš natūralių augaliukų surištą, dažų neliestą verbą.
„Sostinėje labai didelis šurmulys, žmonių daug, tai net nebespėji apžiūrėti prekių, būni minios tiesiog nešamas. Čia mažiau pirkėjų, taip pat mažesnis prekių pasirinkimas, apie Kaziuko mugės buvimą išduoda tik verbų gausa“, – sakė mokytoja dirbanti Dalia.
Kai kurie panevėžiečiai pastebėjo, kad mugė šiais metais skurdoka ir trūksta tiek įvairesnių prekių, tiek muzikos ir įprasto šurmulio. Panevėžyje gyventis Tomas į mugę atsivedė savo 5 metų dukrą Eglę, tačiau apgailestavo, kad šiais metais tikros Kaziuko mugės mergaitei nepavyko pamatyti.
Milda į mugę užsuko tiesiog skatinama smalsumo. „Ėjau pro šalį. Kadangi man patinka vaikščioti, nusprendžiau užeiti. Nors pastebiu, kad truputėlį trūksta tvarkos. Gal prekiaujantieji maistu galėtų užsirišti baltas prijuostes? Tada ir akiai maloniau būtų, ir gal pirkėjų daugiau priviliotų. Bet gerai, kad tokia šventė yra. Reikia žmonėms išeiti iš namų, kad gyventi linksmiau būtų“, – pastebėjimais dalinosi moteris.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
