Kazachstane užsieniečiams reikia laiko perprasti vietos verslo taisykles.
„Rytai – subtilus dalykas“ – šis su šypsena tariamas pasakymas dažniausiai vartojamas verslininkų kalbant apie Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos šalių papročius, kai norima pasakyti, kad ten pradėti veiklą nelengva, bet įmanoma, o sėkmė aplanko kantriausius.
Verslininkai teigia, kad reti Lietuvos ir Kazachstano politinių viršūnių kontaktai nepadeda mūsų krašto žmonėms skverbtis į tolimos šalies ekonomiką, rašo „Lietuvos žinios“. Tačiau pačioms aktyviausioms ir pribrendusioms plėtrai įmonėms santūri valdžios pozicija ieškoti kelių netrukdo. Lietuva ir jos žmonės ten gerbiami, o tai pagal Rytų tradicijas – svarbiausia.
Šiuo metu į Kazachstaną koją yra įkėlusios per 100 Lietuvos įmonių. Besidalijantys patirtimi su naujokais jau įsitvirtinę verslininkai sako, kad vakarietiški ryšių paieškos modeliai ir mokama verslui skatinti įkurtų valstybės viešųjų įstaigų kontaktinė informacija Kazachstane netinka.
Ten reikia nuvažiuoti, ilgai bendrauti ir ieškoti vietinių valdžios institucijų supratimo, įgyti asmeninį pasitikėjimą. Tuomet po vienų ar kelerių metų tokio bendravimo šalis atsiveria.
Sėkmingo verslo pavyzdžių kol kas žinoma nedaug – tai Almatoje ir Vilniuje dirbanti Vytauto Varasimavičiaus transporto ir logistikos įmonė „TLNika“ ir populiarūs Kazachstane lietuviški prekių ženklai „Libella“ bei „Viči“. Kiti apie savo verslą plačiai neskelbia.
„Vičiūnų“ grupės savininkas Visvaldas Matijošaitis tikino, kad ten statyti gamyklos neketina. Prieš 7 metus įsteigta 100 proc. lietuviško kapitalo platinimo įmonė turi padalinius 4 didžiuosiuose miestuose ir gabena produkciją iš grupės įmonių Lietuvoje, Estijoje bei Rusijoje pagal sutartis su prekybos centrais. Kazachstane parduodama tik 4-5 proc. visos produkcijos.
