Netrukus restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojams, renkantis kur skaniai ir sveikai pavalgyti, nebereikės klausinėti draugų ir pažįstamų, kur eiti. Tereikės internete atsiversti atitinkamą puslapį ir žvilgtelėti į viešojo maitinimo įstaigų reitingus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiemet žada reitinguoti maitinimo paslaugas teikiančias įmones ir sukurti internete programą, kurioje jos bus įvertintos balais, priklausomai nuo to, kaip laikosi higienos ir maisto kokybės reikalavimų.
Reitinguos viešojo maitinimo įmones
VMVT mano, kad tokia informacija vartotojams padės apsispręsti renkantis restoraną ar kavinę, o viešojo maitinimo įmones paskatins atsakingiau žiūrėti į patiekiamo maisto kokybę bei aptarnavimą.
Skelbiama, kad kas ketvirtas į VMVT besikreipiantis vartotojas yra nepatenkintas viešojo maitinimo įmonių veikla, skundžiasi atšalusiais patiekalais, įtartinu jų skoniu, kokybe, šviežumu, porcijų dydžiu. Pernai tarnyba užregistravo daugiau kaip 600 tokių skundų. Tai ją paskatino imtis priemonių situacijai gerinti.
„Šiais metais numatome griežčiau tikrinti restoranus, kavines, užkandines ir picerijas. Planuojame laboratorijoje tirti daugiau patiekalų mėginių, tikrinti ir kepti vartojamo aliejaus kokybę, reikalausime, kad lankytojams būtų patiekiami tik konkrečiame restorane ar kavinėje pagaminti patiekalai“,– VMVT pranešime cituojamas jos direktorius Jonas Milius.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja – valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė sako, kad jie jau ruošiasi reitingavimo procesui, kurį pradės gavę atitinkamas metodikas.
Manoma, kad naujovė, be kita ko, prisidės ir prie klientų reiklumo ugdymo.
Nors VMVT pernai sulaukė daug gyventojų skundų, liečiančių viešojo maitinimo sektorių, šiuo atžvilgiu Panevėžyje tikras štilis. Per visus praėjusius metus Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė vos kelių skundų.
Du vartotojai kreipėsi dėl prasto skonio kebabų, vienas įtarė, kad jį susargdino nekokybiškas vištienos kepsnys su grybais, vienam klientui nepatiko cepelino įdaras – mėsa, dar kitas pasiskundė, kad blogai pasijuto suvalgęs picą.
Lieka tik spėlioti: arba panevėžiečiai ir rajono gyventojai retai valgo kavinėse ir restoranuose, arba jie nereiklūs maisto kokybei, arba viešojo maitinimo įstaigos maitina taip kokybiškai, kad žmonėms nėra dėl ko skųstis.
Ir dabar skirsto pagal patikimumą
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, mieste ir rajone iš viso registruota 401 viešojo maitinimo įstaiga. Į šį skaičių patenka alaus barai, užkandinės.
Vadinamųjų tikrų viešojo maitinimo įstaigų, kuriose maistas gaminamas vietoje, yra 183. Praėjusiais metais inspektoriai apsilankė 123 ir nustatė 118 įvairių veiklos pažeidimų.
J.Vaitiekūnienės teigimu, dauguma jų nebuvo dideli, todėl baudos skirtos tik 13 viešojo maitinimo įstaigų. Dažniausiai už netinkamą produktų ženklinimą, kai negalima atsekti, ar maistas buvo gamintas iš kokybiškų produktų, taip pat už gamyboje naudotus pasibaigusios realizacijos produktus.
Viešojo maitinimo įstaigos pagal tai, kaip paiso higienos, maisto saugos, kokybės reikalavimų, yra skirstomos į mažos, vidutinės ir didesnės rizikos.
Nuo to, kokiai kategorijai įmonė priskirta, priklauso, ar dažnai ji sulaukia tikrintojų. Mažos rizikos grupei priklausantis restoranas ar kavinė planine tvarka yra tikrinama 1 kartą per 2 metus, vidutinės rizikos – 1 kartą per metus, didesnės – 2 kartus per metus.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja sakė, kad mieste ir rajone daugiausia yra mažos rizikos grupės įmonių – 299 iš minėtų 401. Vidutinės rizikos grupei priklauso 102 įmonės.
Didesnės rizikos grupės maitino įmonių nėra.
Gavę vartotojų skundų inspektoriai atlieka neplaninį tikrinimą, apie kurį įstaigos, skirtingai nei planinio patikrinimo atveju, iš anksto neįspėja.
„Sulaukiame daug gyventojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų, kuriuos jie įsigijo parduotuvėse ir turguose, bet žmonės labai retai skundžiasi restoranų ar kavinių maistu“,– sakė J.Vaitiekūnienė.
Problema – patiekalai iš pusfabrikačių
VMVT, išanalizavusi praėjusiais metais gautus klientų skundus dėl patiekalų kokybės viešojo maitinimo įstaigose, daro išvadą, kad dauguma atvejų žmonių nepasitenkinimą galėjo sukelti tai, jog patiekalai buvo ruošti iš pusgaminių, itin dažnai taip elgiasi mažos maitinimo įstaigos.
Patiekalai iš užšaldytų produktų skoniu ir kokybe, kaip žinoma, nusileidžia pagamintiems iš šviežių produktų.
Tarnybos duomenimis, tik keli šalies restoranai yra sudarę sutartis su vietos ūkininkais dėl maisto produktų tiekimo.
Tikrindami viešojo maitinimo įmones inspektoriai įvairių pažeidimų nustatė kas antroje, ypač padaugėjo bendrų higienos pažeidimų, jie sudaro 30 – 40 proc.
Maisto saugos specialistai teigia, kad restoranuose ir kavinėse per mažai rūpinamasi patalpų, įrangos, inventoriaus švara, darbuotojams trūksta įgūdžių, kaip saugiai gaminti maistą.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
