Gedimino pr. Vilniuje – kavos išsinešti mėgėjų rojus.
Lietuviškame greitojo kavos pardavimo versle rausiami vis nauji apkasai
Prie vienkartinių puodelių jau pripratinti Lietuvos vartotojai kasmet pratinami prie naujų kavinių pavadinimų. Sparčiai augančią kavos namų rinką neseniai papildė naujokas „Caif Cafe“. Šis greitojo aptarnavimo tinklas Vilniuje atidarė jau ketvirtą savo kavinę. Maždaug po 250 tūkst. litų į vieną kavinę investavusi bendrovė „Delano“, priklausanti „Akropolis Group“, įžvelgia rinkoje tuščių vietų ir dėlioja tolesnės plėtros planus.
„Ši rinka labai sparčiai auga, bet dar nėra iki galo užpildyta. Manome, kad turime pakankamai patirties gamindami kavą, nes ji mūsų restoranuose sudaro gana nemažą pardavimo dalį“, – sakė Gintaras Rutkauskas, bendrovės „Delano“, taip pat valdančios picerijų tinklą „CanCan pizza“, vykdomasis direktorius. „Caif Cafe“ yra ilgalaikis projektas – kavinių plėtra planuojama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Vieną pagrindinių „Caif Cafe“ pranašumų G. Rutkauskas vadina galimybę klientams siūlyti konkurencingas kainas, nes bendrovė priklauso didesniam įmonių tinklui: „Kainodarą tikrai stengsimės išlaikyti dabartinio lygio.“
Rinkos naujokas jau sulaukė kritikos dėl panašumų į garsųjį amerikiečių tinklą „Starbucks“. Tačiau pašnekovas to pernelyg nesureikšmino: „Dauguma verslo sričių veiklos pradžioje orientuojasi į tos srities geriausius, todėl ir pas mus kai kurie atskiri elementai yra pritaikyti iš to, kas jau sukurta geriausia. Lyginimas su rinkos lyderiais visada yra malonus.“
Senbuviai konkurento nebijo
„Stebint iš šalies atrodo, kad „Caif Cafe“ strategija yra kitokia negu mūsų. Jų veikla prasidėjo nuo pasiūlymų „kava su nuolaida“. Mes tokios strategijos niekada netaikėme. Daugiau orientuojamės į inovatyvesnį, kokybiškesnį kavos patiekimą, suasmenintą bendravimą su lojaliais klientais“, – naujo žaidėjo pasirodymą vertino Nidas Kiuberis, vienas tinklo „Coffee Inn“ vadovų.
„Coffee Inn“ esą kol kas nepajuto „Caif Cafe“ konkurencijos. „Coffee Inn“ praėjusiais metais iš viso atidarė 9 naujas kavines, o šiemet – dar 7. Tinklo vadovai šiuo metu aktyviai kurpia planus franšizės pagrindu plėstis užsienyje. „Dar negaliu pasakyti kur, bet Lenkija neapsiribosime. Drąsiau norisi, kur nors toliau“, – dėstė N. Kiuberis. Pokyčių atsiradus naujam konkurentui tvirtino nepajutusi ir bendrovės „Ex promto“, valdančios kavinių tinklą „Vero Cafe“, direktorė Laima Vėželienė. „Vero Cafe“ ne tik plečiasi Vilniuje, bet ir įkėlė koją į pajūrį, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu sukūrė socialinę erdvę studentams. Iki metų pabaigos turėtų būti atidaryta dar bent keletas kavinių. Tiesa, praėjusiais metais puoselėtus planus plėstis į Latviją ir Lenkiją tinklas kuriam laiko atidėjo.
Plėtra pasigirti galėjo ir „Šviežios kavos“ vadovas Vytautas Kratulis: „Šiemet išsiplėtėme – atidarėme pirmą vietą miesto centre. Norime būti matomesni. Galbūt rezultatai iš karto nėra šimtaprocentiniai, bet pirmas įspūdis tikrai geras.“
V. Kratulis pripažino, kad kavos rinkos naujokas „Caif Cafe“ galėtų būti konkurentas ne tik „Coffee Inn“ ar „Vero Cafe“, bet ir jo valdomam tinklui.
„Bendrąja prasme jie yra konkurentai ir mums, kaip ir bet kuriam kitam mažmenininkui. Kita vertus, mūsų verslo formatas šiek tiek kitoks. Jie turbūt
daugiau konkurentai tiems, kurie save vadina „kava išsinešti“ tinklais“, – kalbėjo „Šviežios kavos“ vadovas.
Lengvas svetimo pyrago kąsnis?
V. Kratulis svarstė, kad būtent kavą išsinešti parduodančių tinklų susikurtos rinkos dalies nori atsikąsti „Caif Cafe“. Pasipelnyti šioje rinkoje esą nesudėtinga dėl vieno išskirtinio jos bruožo.
„Ten gana jauni žmonės leidžia pinigus, kurių dar neuždirba. Jie leidžia ne savo pinigus, todėl labai lengvai su jais atsisveikina. Tai yra daugiau mados dalykas, o madai išleidžiamų pinigų žmonės linkę neskaičiuoti“, – pamąstymais dalijosi pašnekovas.
Tačiau G. Rutkauskas kategoriškai nesutiko su teiginiais dėl „lengvų pinigų“. Anot jo, šiame versle, kaip ir kiekviename kitame, pradžia yra pakankamai sudėtinga. Reikia didelių pradinių ir „palaikymo“ investicijų. „Jei kas nors įsivaizduoja, kad šis verslas yra „lengvi pinigai“, tegul pabando“, – pasiūlė „Caif Cafe“ atstovas.
V. Kratulio nuomonei nebuvo linkęs pritarti ir „ISM Executive School“ konsultantas Benas Adomavičius. Anot jo, būtų sunku patikėti, kad nemenką sumą už išsinešti skirtos kavos puodelį paklojantys klientai nesuvokia, koks yra pinigų skonis.
Tokio pobūdžio kavinukės populiarios todėl, kad yra tiesiog patraukli vieta daugeliui jaunų žmonių. „Mes laiką leidžiame namie, darbe arba mokykloje. Kyla klausimas, kur ta „trečioji vieta“, kurią renkamės, kai nesame namie, darbe ar mokymo įstaigoje“, – aiškino universiteto lektorius.
„Starbucks“ eiti į Lietuvą neverta
B. Adomavičius priminė, kad būtent pasiūlęs savo klientams „trečiąją vietą“ užaugo ir kavą išsinešti siūlančių tinklų lyderis „Starbucks“. Šis amerikiečių sukurtas kavinių tinklas kone visą pasaulį įpratino puodeliui kavos nepagailėti net ir 8 dolerių.
N. Kiuberis svarstė, kad lietuvišką kavą išsinešti tiekiančių tinklų rinką galėtų sujaukti tik kokia nors didelė, pasaulyje gerai žinoma kompanija. Kaip pavyzdį pašnekovas paminėjo būtent amerikietiškąjį „Starbucks“, tačiau paskui susimąstė, ar šiam tinklui apsimokėtų kelti koją į pakankamai užpildytą nedidelę rinką. „ISM Executive School“ atstovas taip pat suabejojo, ar šiam kavos gigantui būtų verta susidomėti Lietuva, kur jau įsitvirtino gana stiprūs vietos žaidėjai.
„Mūsų rinkos žaidėjai galbūt ne visai „Starbucks“ lygio, bet pakankamo, kad naujam konkurentui būtų sunku ateiti. Tai, jog patys lietuviai tą idėją ir formatą į Lietuvą atvežė anksčiau negu „Starbucks“ ar kiti lyderiai, tiesiog rodo, kad jie šaunuoliai. Tie, kurie sugebės pirmieji išsikasti apkasus, galės konkuruoti toliau“, – prognozavo B. Adomavičius.
„Starbucks“ ar koks nors kitas didelis tinklas Lietuvoje, anot jo, galėtų nebent atidaryti vieną ar dvi kavines. Tačiau galimybės įsteigti gerai išvystytą ir greitai atsiperkantį tinklą būtų labai ribotos.
Pasigenda kokybiškos kavos
Kavos pupeles skrudinančios įmonės „Coffee Cherry“ vadovas, geriausias 2011 m. Lietuvos baristas, kavos žinovas Domas Ivonis pastebėjo, kad iš tiesų kokybišką kavą savo klientams gali pasiūlyti retas tinklas. Taip yra todėl, kad kava gaminama ne iš pačių kokybiškiausių pupelių, o į ją pridėjus daug sirupo ir įvairių kitų priedų šio gėrimo skonio praktiškai nebesijaučia. Didžiausias mūšis tarp kavą išsinešti parduodančių tinklų, D. Ivonio nuomone, kol kas vyksta rinkodaros lauke.
„Ateities konkurencijos ir pridėtinės vertės klausimas yra tas, kuris kavinių tinklas pasirinks geresnę žaliavą kavai ruošti. Didžiausią pridėtinę vertę sukurs ir susikurs tas tinklas, kuris pradės pilstyti natūralią, paprastą kavą iš šviežiai skrudintų pupelių ir išsiskirs kokybe“, – dėstė pašnekovas.
Vis dėlto jis svarstė, kad net ir išsinešti skirta kava po truputį augina kavos gėrimo kultūrą, didina supratimą apie šį gėrimą, pratina prie jos jaunesnius žmones ir didina vartojimą. Savo ruožtu V. Kratulis tikino, kad greitai paruošiama ir suvartojama kava neprisideda nei prie vartotojų švietimo, nei prie kavos kultūros puoselėjimo Lietuvoje.
„Jeigu ne kiekvienas, tai kas antras gatvėje pakalbintas žmogus prisistatys esąs kavos guru. Bet kai paklausi, kaip jis vartoja kavą, šis pasakys, kad kavą geria su labai daug cukraus, labai daug pieno, sirupo ar dar kažko, ką prie jos duoda nemokamai. Nemanau, kad tai yra aukšto lygio kavos vartojimas“, – patikino V. Kratulis.
