Šios savaitės pradžioje dauguma turgaviečių ištuštėjo – taip prekybininkai boikotuoja sprendimą įvesti kasos aparatus.
Ištuštėjusiose turgavietėse prekeiviai vis dar protestuoja prieš Vyriausybės įvestą prievolę dirbti su kasos aparatais. Tačiau bent Kaune, regis, turgūs neturėtų ištuštėti. Kauniečiai įsigijo ir registravo du kartus daugiau kasos aparatų nei prekybininkai Vilniuje ir Klaipėdoje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iki antradienio Kaune buvo registruoti 827 kasos aparatai, Klaipėdoje – 436, o Vilniuje – 416. Kauniečiai yra lyderiai ir pagal pateiktus prašymus (515) kompensuoti šias išlaidas. Klaipėdoje ir Vilniuje jų gauta gerokai mažiau (atitinkamai 264 ir 278).
Iki šiol Kaunas nebuvo pagarsėjęs itin paplitusiomis turgaus prekybos tradicijomis. Tai matyti ir oficialioje statistikoje – Kauno apskrityje prekių turguje apyvarta yra perpus mažesnė nei Vilniuje ir trečdaliu mažesnė nei uostamiestyje.
VMI specialistai nebuvo linkę analizuoti, kodėl beveik trečdalis iš visų 2759 registruotų kasos aparatų yra įsigyta Kaune. Tačiau neatmetama galimybė, kad Vilniuje ir Klaipėdoje turgaus prekybininkai buvo suklaidinti kalbomis, jog Vyriausybė atšauks savo sprendimą įvesti kasos aparatus, o kai tai nebuvo padaryta, nemažai žmonių galbūt apsisprendė trauktis iš verslo arba bent kurį laiką dirbti be kasos aparatų.
VMI pakartojo, kad kol kas nesiims jokių specialiai turgavietėse vykdomų kontrolės akcijų, nors eiliniai patikrinimai bus vykdomi pagal planą ir teisės aktų pažeidimai nebus toleruojami.
Turgų užims stambusis verslas?
Kasos aparatų registravimo statistikoje atsiradusios disproporcijos galbūt liudija turgaus prekeivių susiskaldymą, nes kauniečiai nusprendė nebeboikotuoti Vyriausybės sprendimo?
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė nenori sutikti, kad didmiesčių turgaus prekeiviai nėra vieningi. Ji svarstė, kad Kauno turgavietėse gali dirbti daugiau įmonių ir ūkininkų, kurie samdo darbuotojus prekiauti maisto produktais.
„Manau, kad jeigu palygintume skaičius, kiek kasos aparatų įsigyja su verslo liudijimais dirbantys gyventojai, tokių didelių skirtumų nepastebėtume“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Vis dėlto preliminariais VMI duomenimis, iki šiol dauguma kasos aparatus užregistravę prekybininkų dirba su verslo liudijimais (86 proc.), individualia veikla užsiima 18,4 proc., o ūkininkais ar jų partneriais prisistatė 10 proc. prekiaujančiųjų maisto produktais.
Z. Sorokienė neatmetė galimybės, kad ir verslo liudijimai neatspindi tikrosios padėties turguose, mat ten gali būti nemažai asmenų, turinčių šiuos liudijimus, bet ir iš tiesų samdomų stambaus verslo atstovų.
Ji laikėsi nuomonės, kad smulkieji prekybininkai, iki šiol dirbę su verslo liudijimais, bus išstumti iš turgų, o jų vietą užims „stambaus verslo atstovai“. Esą mėsos perdirbimo įmonės ir ūkininkai jau dabar kalbina savarankiškai turguose dirbusius gyventojus atsisakyti individualios veiklos ir pardavinėti jų produkciją.
