Preliminariais skaičiavimais, Kauno oro uosto 2011 metų nuostoliai turėtų siekti 0,5 mln. litų.
Praėjusiais metais beveik dešimtadaliu keleivių srautus padidinęs Kauno oro uostas žvalgosi į Rytus. Prieš keletą savaičių skrydžius iš Kauno į Maskvos Domodedovo oro uostą pradėjo kompanija „IrAero“. Ieškoma bendrovės, kuri galėtų vykdyti skrydžius į kitus milijoninius Rusijos miestus, pirmiausia – Sankt Peterburgą.
2011 metais Kauno oro uostas aptarnavo 872,6 tūkst. keleivių. Tai yra 7,77 proc. daugiau nei 2010 metais. „2011 metai buvo sudėtingi, bet teigiamos tendencijos išlieka. Oro uostas augo devynerius metus iš eilės“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė oro uosto vadovas Arijandas Šliupas.
Kauno oro uosto skrydžių žemėlapis pernai buvo papildytas septyniomis naujomis kryptimis – į Koso ir Rodo salas, Alikantę, Stokholmą, Lydsą, Eindhoveną, Maskvą, ir iš viso išaugo iki 19 maršrutų. Nuo šių metų kovo mėnesio atsiras ir dvidešimtas maršrutas – į Palmą de Maljorką.
„Didžiausia naujiena – Maskvos kryptis. Tai – pirmoji Rytų kryptis iš oro uosto po daugelio metų. Manau, kad Maskva yra pirmoji kregždė. Sieksime sujungti Rusiją su Kaunu, pasiūlyti skrydžius į milijoninius miestus. Vienas iš pagrindinių prioritetų – Sankt Peterburgas“, – dėstė A. Šliupas.
Jo teigimu, derybos dėl skrydžių į didžiuosius Rusijos miestus vyksta su keliomis oro bendrovėmis. Skrydžiai į šią šalį, vieną didžiausių prekybos partnerių, esą aktualiausi Lietuvos verslininkams, tačiau jais galėtų naudotis ir turistai. „Kitas dalykas: jungiamųjų skrydžių koncepcija nėra mums svetima. Keleiviai iš Rusijos galėtų per Kauną tranzitu keliauti į Europą“, – sakė A. Šliupas.
Į 2012 metus jo vadovaujamas oro uostas žvelgia kiek atsargiai. Strateginis tikslas – išlaikyti nuostolių mažinimo tendeciją ir pasiekti teigiamų rezultatų. A. Šliupas skaičiavo, kad 2008 metais Kauno oro uostas patyrė 6,5 mln. litų, 2009 metais – 2,6 mln. litų, 2010 metais – 1,7 mln. litų.
2011 metais oro uosto pajamos augo 17 proc. Preliminariais skaičiavimais, 2011 metų nuostoliai turėtų siekti 0,5 mln. litų.
Planuoja aviacijos pramonės klasterį
A. Šliupas taip pat užsiminė, kad šiais metais planuojama baigti 0,5 mln. litų oro uosto rekonstrukcijos darbus, po kurių būtų geriau valdomi klientų srautai bei komerciniai plotai. Be to, aplink oro uostą žadama sukurti aviacijos pramonės įmonių klasterį. Jame planuojami tiek techninio aptarnavimo, tiek mokymų centrai.
„Pernai buvo išgryninti „Ryanair“ ketinimai plėsti ir atidaryti orlaivių techninę aptarnavimo stotį. Preliminarios investicijos sieks 14 mln. litų“, – sakė Kauno oro uosto vadovas. Pirmuosius lėktuvus techninės priežiūros angare žadama aptarnauti 2012 metų rudenį.
„Daugeliui „Ryanair“ yra kaip lakmuso popierėlis, susijęs su kaštų lygiu. Galima paminėti Prestviko oro uostą Škotijoje, kur „Ryanair“ veiklos plėtra paskatino ir kitas aviacijos pramonės įmones steigtis šalia to oro uosto. „Ryanair“ patvirtino, kad investicinė aplinka, darbo jėgos kaštai yra tinkami sėkmingai verslo plėtrai“, – kalbėjo A. Šliupas.
Savo ruožtu bendrovė „Aviabaltika“ stato angarą malūnsparnių techniniam aptarnavimui. Antrinė „Aviabaltika“ bendrovė baigia straigtasparnių pilotų mokymo centro sertifikavimo procedūrą, o Danijos bendrovės „Danish Air Transport“ valdoma įmonė „DOT LT“ oro uoste žada steigti pilotų mokymo centrą.
2013 metais tikimasi baigti statyti ekonominės klasės viešbutį. Tiesa, jas pradėti trukdo keblumai, susiję su oro uosto detaliuoju planu. „Manau, kad tai yra išsprendžiama problema. Valstybė ir mes visi turime suprasti, kas yra viešasis interesas, o kur yra privačių žmonių siekiai kažkiek pristabdyti ar blokuoti oro uosto plėtrą. Oro uostas Kauno rajone tikrai neatsirado vakar. Žmonės, kurie nėra patenkinti oro uostu, turbūt turėjo apie tai pagalvoti prieš įsigydami sklypus ir statydami būstą“, – aiškino A. Šliupas.
Metai buvo geri ir kitiems oro uostams
Susisiekimo ministerija pranešė, kad 2011 metai Lietuvos tarptautiniams oro uostams buvo patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją, pralenkę ir prieškrizinių 2008-ųjų rezultatus. Praėjusiais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 metais ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 metais.
Praėjusiais metais tarptautiniai Vilniaus oro uostas aptarnavo 1712,5 tūkst. keleivių. 2011 metų pabaigoje reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdė 17 oro linijų bendrovių. Reguliarūs skrydžiai vykdomi 23 kryptimis į 26 oro uostus.
2012 metais numatomos 7 naujos skrydžių kryptys: nuo kovo – kasdien į Berlyną, 3 kartus per savaitę į Paryžių (Beauvais oro uostas) ir Karlsrūhę/Baden-Badeną. Kovo pabaigoje Vilniaus oro uostas kasdieniais skrydžiais bus tiesiogiai sujungtas su Maskvos Šeremetjevo oro uostu. Gegužės mėnesį bus atidaryti skrydžiai po du kartus per savaitę į Bergeną, Oslą (Stanjefordo oro uostas) ir Liverpulį.
Tarptautinis Palangos oro uostas pernai aptarnavo daugiausia keleivių per visą savo veiklos dvidešimtmetį. Iš viso sulaukta 111,1 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau nei 2010 metais, kai jų buvo 102,5 tūkst.
Šiuo metu iš Palangos oro uosto reguliariais tiesioginiais reisais galima skristi į Kopenhagą, Oslą ir Rygą. Vasaros sezono metu vyks tiesioginiai skrydžiai į Maskvą.
