Kauno hidroelektrinę turėtų modernizuoti Švedijos bendrovė “Alstom Power”.
Ji buvo išrinkta Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios “Lietuvos energijos” skelbtame konkurse.
Sutartį su nugalėtoja bendrovė rengiasi pasirašyti, kai paaiškės, ar gauta hidroelektrinės modernizavimui prašoma 30 mln. litų Europos Sąjungos (ES) parama. Likusias lėšas turėtų skirti pati “Lietuvos energija”.
Pirmąjį etapą – Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vertinimą – projektas peržengė ir yra atiduotas Ūkio ministerijos atrankos komiteto vertinimui.
Pasak “Lietuvos energijos” energetikos sistemų direktoriaus Vlado Paškevičiaus, bendra projekto vertė siekia 124 mln. litų. Jei ES parama bus skirta, elektrinę ketinama modernizuoti per trejus metus. Įvykdžius projektą Kauno hidroelektrinės eksploatavimo laikas bus pratęstas 25 metais.
“Jau priėjome tą laiką, kada nebeįmanoma dirbti su įrengimais”, – sakė V. Paškevičius. Pasak jo, elektrinė yra susidėvėjusi ir kelia ekologinį pavojų – nebeįmanoma užtikrinti įrenginių, kuriuose naudojama alyva, sandarumo.
Kauno hidroelektrinė pagamina apie 3,5 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros, bet yra vienintelė, kuri gali pati pradėti veikti, jeigu visą sistemą ištiktų avarija. Pasak V. Paškevičiaus, Kauno hidroelektrinės gaminamos energijos savikaina – mažesnė nei pigiausiai ją į tinklą parduodančios Ignalinos atominės elektrinės.
“Lietuvos energija” šiais metais yra numačiusi į elektros ūkį investuoti apie 160 mln. litų.
Bendrovė pernai uždirbo 111,3 mln. litų audituoto grynojo pelno – 39 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (80,067 mln. litų). Apie 60 proc. pelno gauta iš elektros energijos eksporto.
Bendrovės visų veiklų pajamos 2004 metais sudarė 956,6 mln. litų – 1,3 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (944,3 mln. litų).
Valstybei priklauso 96,62 proc. “Lietuvos energijos” akcijų.
ELTA
