Po šešerių metų pertraukos Kristaus Karaliaus katedroje atgijo ir vėl skamba šios bažnyčios vargonai.
Pasak katedros vargonininko A. Šauklio, vargonus ateityje būtina papildyti dar keliais šimtais grojančių vamzdžių. U. Mikaliūno nuotr.
Skamba didingai
„Vakarų bažnytinės muzikos istorijoje vargonai lydėjo nuo choralo vienatoniškumo prie naujųjų laikų polifonijos. Dažnai jie vadinami visų muzikos instrumentų karaliais. Ir ne tik dėl istorinės reikšmės, bet ir dėl savo skambesio, kuris atsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis garso spalvomis – nuo žemiausių iki aukščiausių, kokius tik žmogaus ausis pajėgi išgirsti“, – sako vyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Didingai skambantys vargonai virpina maldininkų širdis, tarsi jungia žemę su dangumi ir paliečia sielose amžinas kilnumo, gėrio, grožio stygas.
„Išspaudžiau visus registrus iki vieno. Buvo gera proga pasiklausyti, ką gali mūsų katedros vargonai“, – pasakojo vargonininkė docentė Renata Marcinkutė-Lesieur.
Vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas Girėnas Povilonis teigė, kad buvo malonu išgirsti, kaip vargonai gaudžia visu balsu. Restauratorius tiki, kad jie džiugins ne tik panevėžiečius, bet ir atvykstančiuosius iš toliau, gaus dar ne vieną šimtmetį.
Sugraužė kinivarpos
Šių vargonų istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje. Jie buvo pastatyti Karaliaučiaus krašto koplyčioje, vėliau perkelti į Panevėžio katedrą. Tuo metu vargonai turėjo tik 25 registrus balsų, kitaip sakant – 1391 grojantį vamzdį.
Vargonų statytojas buvo sugalvojęs šį instrumentą padidinti ir pritaikyti Panevėžio katedros erdvei. Taip atsirado naujas grojimo stalas, jis turėjo 38 registrus balsų. Tačiau darbai nebuvo baigti.
Vargonus sugraužė kinivarpos, mediniai vamzdžiai vos paliesti imdavo trupėti. Todėl buvo nuspręsta juos restauruoti.
Pasitarus su specialistais ir Vokietijos, Švedijos, Lietuvos vargonų ekspertais nutarta instrumentą prikelti naujam gyvenimui.
„Vargonai turi tris manualus ir pedalus. Tai tarsi pneumatinis kompiuteris. Dabar gaudžia 1391 vamzdis, jų išvedžiota apie 3,5 kilometro. Viską reikėjo suderinti, sureguliuoti, kad kiekvienas vamzdis skambėtų darniai su kitais. Tai be galo kruopštus darbas. Taisant pažeistas vietas, kiekvienam vamzdeliui reikėjo skirti ne po minutę, o po kelias valandas. Visos detalės dabar apdorotos ir apsaugotos nuo kinvarpų“, – paaiškino G. Povilonis.
Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas Antanas Šauklys prisidėjo prie restauravimo darbų. Pasak jo, instrumentui bažnyčios erdvės kiek per didelės.
„Trūksta gero ir ryškaus garso. Tai romantinio stiliaus instrumentas, puikiai tinkantis klasikiniam repertuarui. Dabar mums svarbiausiai gauti lėšas jo papildymui“, – kalbėjo vargonininkas.
Trūksta pinigų
Rengiant naują vargonų restauravimo programą buvo įtraukti ir jų didinimo darbai. Ateityje planuojama vargonus didinti iki 38 registrų. Dabar atlikti visi infrastruktūriniai didinimo ir valdymo grandies montavimo ir reguliavimo darbai. Tačiau trūksta 13 registrų balsų, tai yra 756 grojančių vamzdžių.
Pastačius juos katedroje bus didžiausi pneumatiniai vargonai Lietuvoje. Tačiau šiam siekiui įgyvendinti reikia apie 180 tūkstančių litų.
„Panevėžys šiais metais yra Lietuvos kultūros sostinė. Norisi palinkėti, kad jis visada būtų ir dvasios centras. Prie to, be jokios abejonės, prisidės malda, giesmės ir vargonų muzika“, – sakė vyskupas L. Virbalas.
Bažnyčia dėkoja visiems rėmėjams – daugeliui įstaigų ir privačių asmenų, aukojusių lėšas ir skyrusių 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio. Jų dėka vargonai buvo restauruoti.
U.Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
