Pirmadienis Panevėžio tikintiesiems išauš ypatingas – tą dieną 10.30 valandą prie Kristaus Karaliaus katedros bus iškilmingai sutinkamos švento Jono Bosko relikvijos. Jos, atvežtos iš Vilniaus ir Panevėžyje iki antradienio pietų pabuvusios, bus iškilmingai išlydėtos tolesnei šventai kelionei.
Kristaus Karaliaus katedros klebonas Eugenijus Troickis sako, kad šv. Jono Bosko relikvijų viešnagė Lietuvoje – pasaulinio įvykio dalis.
Paviešės trumpai
Kristaus Karaliaus katedros klebonas Eugenijus Troickis teigia, kad ši piligrimystė turi ypatingą reikšmę visos Lietuvos tikintiesiems – tai pasaulinio įvykio dalis.
Relikvijų kelionė per visą pasaulį prasidėjo 2009 metų balandį iš Turino. Apkeliavusios daugybę pasaulio šalių relikvijos vėl grįš į Italiją. Šventos kelionės tikslas – suvienyti skirtingų kraštų žmones ir paminėti artėjančią Jono Bosko 200 metų gimimo sukaktį, jos sulauksime 2015-ųjų rugpjūčio 16-ąją.
Iš Panevėžio katedros relikvijos bus išlydimos antradienį 11.45 valandą.
J. Boskas – katalikų kunigas, žinomas kaip Saleziečių kongregacijos įkūrėjas, mokytojas ir švietėjas. 1934-aisiais, po mirties praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, jis buvo paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju.
Matoma iš visų pusių
E. Troickis pasakoja, kad šventojo relikvijos saugomos urnoje, vaško statuloje. Ji yra tiksli Marijos krikščionių pagalbos šventovėje Turine esančios statulos kopija. Statulos veidas – J. Bosko pomirtinės kaukės kopija. Statulos viduje pagarbiai sudėtos šventojo relikvijos – šio kunigo dešiniosios rankos kaulai.
„Šia ranka šventasis daugybę kartų, drauge melsdamasis, laimino vaikus, geradarius, bičiulius“, – primena dvasininkas.
Per visą pasaulį keliaujanti ir Panevėžio neaplenksianti urna yra beveik dviejų metrų ilgio ir sveria 570 kilogramų. Ji pagaminta taip, kad būtų matoma iš visų pusių. Lietuvoje urna su relikvijomis būtinai aplankys parapijas, kuriose darbuojasi saleziečiai – Kauno Palemono ir Vilniaus Lazdynų, pabus septynių vyskupijų katedrose.
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje pirmadienį 12 valandą vyks konferenciją, ją ves kunigas Luca Barone. Mišios bus aukojamos 18 valandą, o vėliau Panevėžio vyskupijos jaunimo centras organizuoja budėjimą prie relikvijos. Kaip teigia E. Troickis, naktinio budėjimo prie relikvijų nebus.
Lydi malda
Dvasininkas primena: susikaupus maldai nereikėtų pamiršti, kad ne šventieji daro stebuklus, o Dievas, todėl malda visuomet turi būti kreipiama į jį – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.
Šventieji ir jų relikvijos krikščioniui yra užtarimo prašymas. Šventasis J. Boskas globoja katalikų mokytojus, auklėtojus, redaktorius, leidėjus, moksleivius ir visą jaunimą.
Pasakojimuose apie jo gyvenimą teigiama, kad būdamas 9-erių Jonas susapnavo jėga drausminantis besikeikiančius draugus. Sapne pasirodęs garbingas vyras paragino jį skiepyti draugams dorą švelnumu ir meile, o ne jėga.
Berniuko mama tokį sapną suprato kaip ženklą, kad sūnus bus dvasininku. Sapnas iš tikrųjų išsipildė.
Kunigo J. Bosko mirties dieną pasaulyje jau buvo įkurti 64 saleziečių namai, juose dirbo 768 saleziečiai. Dabar visame pasaulyje darbuojasi 17 568 saleziečiai.
Paskutiniai kunigo žodžiai buvo: „Darykime visiems gera, nieko neskriauskime! Pasakykite mano auklėtiniams, kad lauksiu jų visų danguje.“
Saleziečiai, arba Šv. Jono Bosko kongregacija
Kai po Prancūzijos revoliucijos Italiją pradėjo slėgti didžiuliai sunkumai, kunigas Jonas Boskas, matydamas vargstantį jaunimą, nusprendė visą gyvenimą paaukoti jam.
Popiežiui pritariant, 1862 metais kunigas įsteigė draugiją ir ją pavadino šv. Pranciškaus Salezo vardu. Draugija popiežiaus aprobuota 1869 metų kovo 1 dieną.
Nuo 1901 metų kunigo J. Bosko vardas jau buvo žinomas visame pasaulyje. Šią datą galima laikyti pirmaisiais kunigo J. Bosko žingsniais į Lietuvą. Saleziečių archyve yra keli šio žymaus dvasininko laiškai, siųsti į Kauną ir Vilnių.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
