Advento šaltis marino Vilniaus nuodėmes. Išblizgintos Gedimino prospekto vitrinos žaidė saulės, sniego ir šerkšno blyksniais. Viskas kur kas gražiau negu rodosi skaisgiriškose muilo operose. Įbedu savo ne itin tvirtas kojas prie Katedros, kreipiu apyžlibius akinius durų link ir neriu į rasojantį šešėlį. Nėra nei klauptų, nei vargonų. Ir laiptais kylančios blondinės nesumaišysi su zakristijonu. Klasikinių Chanel 5 debesėlis. Ar angelai kvepia?
Prie Katedros – tai mažas jaukus bravoras ir didelis alaus restoranas. Būtent taip: mažas bravoras-didelis restoranas. Meluočiau savo redaktoriams, jei sakyčiau, kad mano nedidelių batų pėdos čia paliekamos pirmąjį kartą. Kodėl turėčiau elgtis it užeigos vadybininkas, patvirtinantis valgiaraščio preambulėje Vilniaus alaus ir savo restorano istorijos versiją. Nė žodžio, kad šioje vietoje prieš kelerius metus veikė „Avilys“ ir kad alaus skonis (jei mano receptoriai neapgauna) liko tas pats. Net keista, kad Gedimino prospektui keičiant savąjį grindinį ir keliantis naujam gyvenimui, neblogai pradėjęs restoranas sužlugo. Kita vertus, kaip Vilniaus fasadų blizgesy gali būti kažkoks „Avilys“. Katedra tiesiog neišvengiama.
Kaip ir dera alaus restoranui, kelias nuo durų prie stalo suktais, žemyn besileidžiančiais laiptais vedė pro išradingai, net ekspozityviai sumontuotus mini bravoro įrenginius. Būta nešpėtno architekto, ką jau kalbėti apie auksarankį meistrą, padariusį tuos geležinius šakalius vietoj turėklų. Niekur nesu matęs tokio žavaus tobulos meistrystės ir humoro jausmo dokumento. Grožis sužadina apetitą, pasakiau sau, beveik pamiršęs prancūziškus kvepalus.
Šią vėlyvą popietę tarp stalelių ir kėdžių jaučiausi tvirčiau. Dingtelėjo, kad gyvenimas nėra teisingas: kaip gali derėti tokie maži batai ir vis didesnės kepenys. Kita vertus, šis demokratiškas restoranas gundė liaudišką išmintį. Štai ir dabar šąlantis stveriasi bokalo ne prasčiau nei skęstantis šiaudo. Kol liekna ilgakojė nešė pusę litro šviesaus, varčiau meniu, vis bandydamas atpažinti skirtumus tarp buvusio ir esamo. Alzheimeris nebuvo virėjas.
Tyliai grojo Katie Melua. Jauki gruzinė. Jaukus gabalėlis iš Piece by piece. Kalėdinis meniu prasidėjo nuo silkės su saldžiu indišku įdaru už 7 Lt, bet užsisakiau silkę su baravykais už 12 Lt. Baravykai nenuvylė, silkė su virtomis ir apkeptomis bulvėmis priminė adventinę pareigą. Prieššventinei pagundai buvo atiduotos dar trys komplikuotų salotų versijos nuo 15 iki 19 litų. Kompozicijos iš špinatų, sojų daigų, rukolos, dar šio to. Tilapijos, jautienos arba antienos versijos. Pirmoji su prancūzišku padažu, o kitų dviejų užpilai šalia kanono.
Kalėdinis meniu siūlė kreminę moliūgų sriubą su vištienos makaronais, skrudintomis moliūgų sėklomis ir gramatikos klaidomis pavadinime (8 Lt), bet pasirinkau lašišos žuvienę iš dienos patiekalų. Stipriai balintas viralas su bulvėmis, morkomis ir žuvies gabalėliais buvo vertas 5 Lt ir geros studentiškos valgyklos. Jau vien dėl to, kad prie mantigos duonos riekių patiektas sviestas su žolelėmis buvo senstelėjęs. Apsiėjau be jo ir be duonos.
Dėl pagrindinių patiekalų ta pati istorija. Kalėdiniame sąraše buvo sviestažuvės kepsnys su ryžių kamuolėliais, tešloje keptomis daržovėmis, rojaus obuoliukais ir citrinų padažu (28 Lt), anties krūtinėlės kepsnys su lakštiniais, vyne virtomis bruknėmis, etc. (30 Lt) ir jautienos išpjovos kepsnys su bulvių migdolų kroketais, brokoliais, karamelizuotais obuoliais ir bruknių padažu (40 Lt). Pastaroji pozicija itin gundė, bet pagalvojau, kad vienam kūnui ir vienam kartui nuodėmių užtenka, ir pasirinkau žuvų trio vyno padaže už 22 litus iš pagrindinio meniu. Balintas padažas, kuriam padėjo citrinos griežinėlis, virtų apkeptų bulvių skiltelės ir trijų žuvų gabalai. Nedidelis patiekalas, atitinkantis kainą. Tik padažo perteklius bruko galvon mintį, kad valgau antrą žuvienę. Bet čia mano defektuoto pamaldumo klaida.
Tuščias bokalas jau buvo dingęs, todėl užsisakiau ledų su juodos duonos trupiniais. Puikus desertas už visus 9 litus. Kaip vienas lietuviškos duonos gabalėlis gali pakeisti mūsų savijautą, pagalvojau nusilaižęs ūsą. Pakilau. Lauke laukė šerkšnas, Kalėdos ir šviesi ateitis.
