Artėja metų pabaiga, o ji visada susijusi su geriausių ir sėkmingiausiai pasirodžiusių rinkimais. Kurie sportininkai šiemet nusipelnė rampų šviesos?
Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) gruodį tradiciškai apdovanos geriausią sportininkę, sportininką, trenerį ir komandą. Šių eilučių autorius, kaip ir kasmet, laužė galvą, kurie sporto pasaulio žmonės labiausiai nusipelnė šlovės ir pripažinimo.
Pirmiausia – taisyklės. Kiekvienoje nominacijoje reikia įvardyti po tris laureatus. Deja, kandidatų niekas (kažkodėl) nepasivargina surašyti, tad vėl reikėjo pasikapstyti atmintyje ir paklaidžioti po interneto džiungles, kad, neduokdie, nebūtų nuskriausti tie, kurie labiausiai verti pripažinimo. Taigi be ilgų įžangų pasvarstykime: kurie Lietuvos sportininkai buvo ryškiausi jau besibaigiančiais 2010-aisiais?
Pradėkime nuo turbūt lengviausios nominacijos – metų komandos. Pasaulio čempionato prizininkei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei būtų galima atiduoti visas tris pozicijas. Ir turbūt niekas nesupyktų. Jau vien už tai, kad Turkijoje žaidė tikra Komanda. Ir aikštėje, ir už jos ribų ji demonstravo neįtikėtiną vienybę, darną ir susiklausymą. Vyrų kelionė į apdovanojimų ceremoniją apsisiautus Lietuvos vėliavomis ir traukiant „Ant kalno mūrai“ suvirpino ne vieną širdį. O bronzinis žygis visus privertė pasijusti „galingus iš naujo“. Dar ir dar kartą – ačiū!
Nereikia pamiršti, kad Turkijos stebuklas turėjo priešistorę. Ją taip pat kūrė krepšininkai, tik kiek jaunesni, liaunesni ir ne tokie žinomi plačiajai visuomenei. Bet po Europos jaunių čempionato Vilniuje jau visi kalbėjo apie Joną Valančiūną, Deividą Pukį, Dovydą Rediką ir kompaniją. Tad garbinga antroji vieta – Senojo žemyno čempionei Lietuvos jaunių rinktinei.
Kam skirti trečiąją? Tradicinė pretendentė galėtų būti Klaipėdos „Žuvėdra“, tapusi pasaulio vicečempione, bet tai – „darbinis“ titulas. Itin subjektyvia nuomone, labiau verta šios vietos yra Lietuvos Daviso taurės teniso rinktinė, kurios dėka teniso populiarumas šovė į neregėtas aukštumas.
Toliau – metų sportininkas. Šioje kategorijoje pasirinkimas gerokai sudėtingesnis. Labai gaila, bet šįkart į trejetą jau nebeišeina įtraukti ne kartą rinkimų laureatu tapusio disko metiko Virgilijaus Aleknos.
Šįkart mano favoritas – kitas Lietuvos ąžuolas, ketvirtą kartą stipriausiu pasaulio galiūnu tapęs Žydrūnas Savickas, kuriam varžybose PAR nesutrukdė ir trauma. Be to, šie metai iš Biržų kilusiam stipruoliui buvo įsimintini ir asmeniniame gyvenime – jis vedė ilgametę draugę Jurgitą ir pristatė biografinę knygą.
Į antrą vietą įrašiau JAV gyvenantį Darių Draudvilą. Šis daugiakovininkas, ignoruotas ankstesnės federacijos valdžios, sublizgėjo Europos čempionate Barselonoje – tik visai nedaug pritrūko iki medalio. Simpatijas padidino ir garbingas lietuvio elgesys, kai jis kolegai iš Baltarusijos paskolino savo kartį.
Trečia pozicija – penkiakovininkui Justinui Kinderiui. Pasaulio čempionate Kinijoje jo iškovota bronza parodė, kad Lietuva turės pamainą, kai karjeras baigs olimpiniai prizininkai Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis.
J. Kinderis tik „minimalia persvara“ įveikė pasaulio jaunimo čempionu tapusį disko metiką Andrių Gudžių, bet nuojauta kužda, kad šis ateityje ne kartą kėsinsis tapti tokių rinkimų laureatu.
Galėtumėte paklausti, kodėl trejete nėra kurio nors iš krepšininkų. Kad ir Lino Kleizos, kuris turbūt sulauks palaikymo ir šiuose, ir kituose panašaus tipo rinkimuose. Todėl, kad laikausi principinės pozicijos: komandinių sporto šakų atstovai į tokius apdovanojimus neturėtų kėsintis. Bet L. Kleiza šiemet greičiausiai neliks be įvertinimų…
Geriausia metų sportininkė? Labai aiški šios kategorijos favoritė nuo vasaros buvo maratonininkė Živilė Balčiūnaitė. Bet dabar, paviešinus įtarimus dėl tariamo dopingo vartojimo, ir šių eilučių autorius, ir jo kolegos atsidūrė apsisprendimo kryžkelėje.
Logiškiausias verdiktas, kurį ir teko pasirinkti, – suspenduoti Europos čempionės dalyvavimą rinkimuose. Bet jei Ž. Balčiūnaitė įrodys savo teisybę, ji pelnytai galės save laikyti ir Europos čempione, ir (turbūt) šių rinkimų laureate.
Bet kol „sankcijos“ galioja, pirma vieta atitenka pernykštei laureatei Simonai Krupeckaitei. Nors laukto aukso iš Europos čempionato uteniškė neparvežė (laimėtas sidabras ir bronza), bet ji aiškiai išsiskyrė iš kitų kandidačių. Dėl kitų dviejų pozicijų konkuravo Europos stalo teniso čempionate auksą ir bronzą iškovojusi Rūta Paškauskienė, pasaulio penkiakovės vicečempionė Donata Rimšaitė ir pasaulio jaunimo vicečempionė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. 18-metė A. Palšytė savo valandos dar sulauks: antra vieta – R. Paškauskienei, trečia – D. Rimšaitei.
Metų treneris? Nugalėtojas nekelia abejonių – Kęstutis Kemzūra. 40-metis kaunietis privertė raudonuoti iš gėdos visus savo kritikus, nes jo komanda Turkijoje žaidė įdomiausią krepšinį ir turėjo didžiausią širdį. Kartu su Ž. Balčiūnaite iš kovos „pasitraukus“ Romui Sausaičiui, antra vieta atiteko S. Krupeckaitės vyrui ir treneriui Dmitrijui Leopoldui. Ir už tai, kad prieš kelerius metus įkalbėjo ją nemesti sporto, ir už tai, kad, tikėkimės, „įkalbės“ pasidabinti medaliu Londono olimpiadoje.
Trečiame laukelyje šįkart atsidūrė rinkimų veteranas ir buvęs laureatas Jurijus Moskvičiovas. Už ką? Už J. Kinderio bronzą ir komandinį auksą Kinijoje. Jei A. Gudžiaus ir Vaclovo Kidyko bendradarbiavimas tęsis toliau, laurai turėtų būti garantuoti ir pastarajam.
Tad siūlymai 2010-aisiais buvo tokie. Belieka sulaukti kolegų sprendimo ir gruodį pagerbti laureatus.
