Šlapimo nelaikymas
Medikai sako, kad šlapimo nelaikymas esant fiziniam krūviui
vargina kas trečią moterį (tarp vyrų tai pasitaiko rečiau, bet senyvo amžiaus
abiejų lyčių atstovams ši problema tampa vienodai aktuali). Beje, jų manymu,
tikėtina, kad tokių ligonių yra ir daugiau, bet daugelis į gydymo įstaigas dėl
to kreiptis nesiryžta.
Nevalingai šlapimas išteka juokiantis, kosint, čiaudint,
sportuojant, t. y. fizinio krūvio metu, dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų
(po gimdymo, menopauzės), anatomiškai pakitusios šlapimo takų padėties. Šlapimo
nelaikymas labai pablogina gyvenimo kokybę, dažnai dėl jo užsisklendžiama
savyje, vengiama bendrauti. Tad reikia gydytis.
Pirmiausia patartina kreiptis į urologą (moterims – ir į
ginekologą). Be to, rekomenduojama mažiau gerti stiprios kavos, arbatos,
alkoholinių gėrimų, nes juose yra šlapimo pūslę dirginančių medžiagų. Neverta
per dažnai vaikščioti į tualetą, kad vėliau netikėtai neprireiktų, nes jei
šlapimo pūslė ištuštinama labai dažnai, ji nusilpsta.
Naudinga daugiau gerti – apie 1,5–2 l nesaldžių negazuotų
skysčių – kadangi dėl vandens trūkumo šlapimas darosi koncentruotas ir suerzina
šlapimo pūslę, o tai verčia dažniau apsilankyti tualete.
Daugeliui šlapimo nelaikymo padeda atsikratyti reguliarus
A.Kėgelio pratimų darymas. Kaip juos taisyklingai atlikti, turi paaiškinti
gydytojas. Na, o jei treniruojant tam tikrus raumenis problemos visiškai
išspręsti nepavyksta, dažniausiai rekomenduojama operacija.
Gausus prakaitavimas
Prakaitavimas – natūralus organizmo valymosi procesas, be to,
išsiskirianti drėgmė suvilgo odą ir reguliuoja kūno temperatūrą. Vis dėlto per
didelis prakaitavimas, arba hiperhidrozė, kai net permirksta drabužiai, o delnai
nuolat drėgni, verčia jaustis nemaloniai.
Daugiausia prakaito liaukų yra ant padų, delnų ir pažastyse. Tų
liaukų veikla ypač suaktyvėja brendimo laikotarpiu, kai kam gausus prakaitavimas
nesiliauja net subrendus. Taip pat žinoma, kad šis nemalonus reiškinys gali būti
paveldimas.
Kad nereikėtų jausti diskomforto dėl nemalonaus prakaito kvapo
ir tamsių drėgnų dėmių ant drabužių, pirmiausia būtina dažniau maudytis po dušu
ir iš karto po jo pažastis pasipurkšti antiperspirantu.
Dezodorantas nepagelbės, nes jo kvapiosios ir
dezinfekuojamosios medžiagos tik pašalina prakaito kvapą, bet paties reiškinio
nesustabdo. O antiperspirantuose esančios organinės aliuminio ir cinko druskos
susiaurina prakaito liaukų latakus, todėl prakaito išsiskyrimas sumažėja net
20–40 proc. Tiesa, dermatologai įspėja, kad antiperspirantu pasipurškus visą
kūną dėl prakaito liaukų užkimšimo galima pasijusti prastai, bet kai šia
priemone paveikiamas tik nedidelis odos plotas, pavojaus sveikatai nebūna.
Jei paprastos priemonės gausaus prakaitavimo nesumažina,
reikėtų pasitarti su specialistais, ką dar būtų galima padaryti.
Vienas iš būdų atsikratyti per gausaus prakaitavimo – botulino
toksino injekcijos. Tam tikra preparato dozė sušvirkščiama po oda, dažniausiai į
pažastis, ir sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių prakaito liaukas,
funkcionavimą.
Injekcijos poveikis trunka 6–12 mėnesių. Paskui procedūrą tenka
kartoti. Deja, šis metodas dėl kai kurių šalutinių poveikių tinkamas ne visiems.
Vakarų Europos šalyse vis populiarėja jonoforezės procedūros
naudojant botuliną, kai taikant pastovią elektros srovę šios medžiagos dalelių
patenka į odą. Jonoforezė kartais atliekama ir naudojant psichotropines
medžiagas.
Taip pat užsienio klinikose su hiperhidroze kovojama per
operaciją išpjaunant odos sluoksnį su prakaito liaukomis arba perpjaunant
prakaito liaukų latakų nervus.
Tai gana sudėtingi ir brangiai kainuojantys būdai, be to, ne
visada veiksmingi.
Padidėjęs kūno plaukuotumas
Daug žmonių išgyvena dėl ne vietoje augančių plaukų. Jie gali
želti ant veido, krūtų spenelių, pečių, apatinėjė pilvo dalyje, vidinėje šlaunų
pusėje ir kt.
Kartais taip būna dėl genetinių priežasčių, bet dažniausiai per
didelį plaukuotumą lemia hormonų disbalansas. Kai kuriais atvejais plaukų
augimas nepageidaujamose vietose būna susijęs su kiaušidžių policistoze.
Smakras ir kitos vietos, kur plaukelių nedaug, gali būti
pešiojamos pincetu. Gana veiksmingai plaukai šalinami vašku, jie atauga maždaug
po poros trijų savaičių.
Gerų rezultatų sulaukiama šalinant plaukus elektros srove, t.
y. elektrolizės būdu. Tokia epiliacija veiksminga, plaukai neatauga kelis
mėnesius, bet yra skausminga ir ilgai trunkanti, kyla infekcijos pavojus.
Tuo tikslu naudojama ir fotoepiliacija – plaukų šalinimas
intensyvia pulsine šviesa. Atliekamos kelios procedūros, beje, beveik
nesukeliančios skausmo, bet jas vėl kartoti reikia gana greitai. Neilgalaikiu
poveikiu pasižymi ir epiliacija lazeriu, nors ji atliekama greitai ir
neskausmingai.
Norint ilgam atsikratyti augančių nepageidaujamose vietose
plaukų prireikia nuo 3 iki 7 epiliacijos lazeriu seansų, tarp jų darant nuo
vieno iki trijų mėnesių pertraukas. Tada glotnia oda galima džiaugtis kelerius
metus, o ataugę plaukai paprastai būna daug šviesesni ir plonesni, taigi ne taip
atkreipiantys aplinkinių dėmesį.
Kokį būdą pasirinkti, geriausia pasitarti su dermatologu. O kai
kuriais atvejais gali prireikti ir endokrinologo konsultacijos. Jei šis
specialistas nustatys, kad per didelio plaukuotumo priežastis – sutrikusi
endokrininių liaukų veikla, gali būti paskirtas gydymas hormonų preparatais.
Meteorizmas
Dujų susidarymas virškinamajame trakte – nemalonus, bet visai
natūralus ir sveikatai nekenksmingas reiškinys, atsirandantis dėl žarnyne
esančių bakterijų ir nesuvirškinto maisto sąveikos.
Tiesa, meteorizmas gali būti ir vienas iš kurios nors ligos
požymių, tad jei vargina dažnai, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui.
Dujų kaupimąsi skatina ankštinės daržovės, kopūstai
(baltagūžiai, žiediniai, brokoliai), razinos, vynuogės ir maistas, kuriame yra
cukraus pakaitalų – aspartamo, fruktozės ir kt. Turintieji polinkį nuo maisto
„išsipūsti“ turėtų šių produktų vengti.
Valgyti ir gerti reikia neskubant, gerai sukramtant maistą, kuo
rečiau troškulį malšinti saldžiais, prisotintais angliarūgštės gėrimais. Dujoms
laisvai cirkuliuoti žarnyne trukdo ir ankšti, juosmenį ir pilvą veržiantys
drabužiai.
Nemalonus kvapas iš burnos
Sužinoti, ar kvėpuojant iš burnos nesklinda nemalonus kvapas,
galima paklausus kurio nors iš artimų žmonių arba atlikus paprastą testą: reikia
lyžtelti vidinę riešo pusę visu – iki pat galiuko – liežuviu ir po kelių
sekundžių pauostyti.
Dažniausia priežastis, dėl kurios iškvepiamas oras nėra gaivus,
– dantenų ligos arba ant liežuvio susikaupusios bakterijos. Kartais dėl to gali
būti kalti ir skrandžio, žarnyno arba plaučių veiklos sutrikimai.
Kad aplinkiniams netektų sukti nosies į šoną, reikia
reguliariai lankytis pas odontologą ir dukart per metus jo paprašyti, kad
nuvalytų nuo dantų apnašas. Du kartus per dieną būtina kruopščiai valytis ne tik
dantis, bet ir liežuvį, pavalgius neužmiršti pasinaudoti specialiu siūlu arba
krapštukais tarpdančiams valyti.
Jei kvapas iš burnos nemalonus, o dantys ir burnos ertmė
sveiki, patartina pasikonsultuoti su gastroenterologu, gali prireikti ištirti
skrandį ir žarnyną. Gydytojas rekomenduos dietą, kurios teks griežtai
laikytis.
Veido paraudimas
Dažno veido paraudimo priežasčių būna įvairių, bet ši, rodos
tokia nekalta ypatybė gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Bet kokia proga
raustantys žmonės jaučiasi nejaukiai bendraudami su aplinkiniais, o prieš
kalbėdami didelei auditorijai patiria baimę.
Netikėtas veido, kaklo ir viršutinės krūtinės dalies paraudimas
gali būti klimakterinio sindromo, rožinės arba alergijos požymis.
Raudonis ne taip vargins atsisakius labai karšto, rūkyto,
aštraus skonio maisto, kavos, alkoholinių gėrimų, kaitinimosi saunoje, t. y.
viso to, kas plečia kraujagysles.
Naudingi ir fiziniai bei kvėpavimo pratimai, kontrastinės
vandens procedūros, darantys kraujagysles atsparesnes temperatūros
pokyčiams.
Kilus įtarimų, kad sergama rožine, ypač jei yra ir kitų jos
požymių – išryškėjusių kraujagyslių, spuogelių, odos nelygumų, būtina kreiptis į
dermatologą arba neurologą, kad jis nustatytų diagnozę ir, jei reikia, paskirtų
gydymą.
Nervinis tikas
Nevalingas raumenų trūkčiojimas – nervinis tikas – paprastai
nėra rimtos ligos simptomas, dažniausiai jį sukelia refleksinis nervų ląstelių
sudirginimas. Gali trūkčioti akių vokų arba veido raumenys, mirkčiojama, kartais
daromos įvairios grimasos, kandžiojamos lūpos, linkčiojama galva ir pan.
Jei vargina tikas, reikia stengtis pakankamai miegoti,
nepervargti ir vengti stresų, nes nuovargis ir nervinė įtampa besiskunžiančiojo
nekontroliuojamais judesiais būklę dar labiau pablogina.
Šiam reiškiniui užtrukus ilgiau patartina kreiptis į gydytoją.
Bet žinotina, kad vien vaistinių ir vitaminų preparatų neužteks. Teks laikytis
organizmą stiprinančios dietos, grūdintis fiziškai, naudingos tokiais atvejais
ir atpalaiduojamosios vonios, masažas, fizioterapijos procedūros.
Apsilankyti pas medikus ypač svarbu, jei, be vokų trūkčiojimo,
kelia nerimą akių dirglumas, jautrumas šviesai, ašarojimas. Tai gali rodyti, kad
sergama fokaline distonija, arba blefarospazmu. Progresuodama ši liga sukelia
nemažų nepatogumų, tokių kaip nevalingas užsimerkimas, o tai trukdo skaityti,
dirbti kai kuriuos darbus, ypač vairuoti automobilį, todėl ją reikia nustatyti
kuo anksčiau.
Parengė I. Maksimovaitė
