„Svarbiausias antikrizinio plano uždavinys buvo užtikrinti lito stabilumą ir subalansuoti valstybės finansus. Tai padaryti buvo būtina, kad neatsidurtume eilėje prie Tarptautinio valiutų fondo (TVF) su ištiesta ranka“, – taip teigia šalies Vyriausybė. Skeptikai sako, kad jų planas niekam tikęs, ir apskritai per vėlu ką nors pakeisti, todėl pataria stebėti Latviją, nes taip sužinosime, kas neišvengiamai mūsų laukia artimiausiu metu. Vyriausybė žada, kad jau birželį bus pinigų verslui skatinti. Skeptikai perspėja, kad tada Lietuva stovės prie TVF durų ištiesusi ranką ir galbūt jau su devalvuotu litu.
Taigi ar griūna dangus, ar tiesiog atėjo laikas gyventi atsa-kingiau?„Verslo vartai“ apie antikrizinį planą pakalbino ministro pirmininko patarėją finansų ir ekonomikos klausimais Mykolą Majauską.
– Kokia Vyriausybės parengto ekonomikos gaivinimo plano esmė? Kokių priemonių bus imtasi siekiant paskatinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą?
– Svarbiausias antikrizinio plano uždavinys buvo užtikrinti lito stabilumą ir subalansuoti valstybės finansus. Tai padaryti buvo būtina, kad neatsidurtume eilėje prie Tarptautinio valiutų fondo su ištiesta ranka. Skaudūs sprendimai keičiant mokesčius, valdymo išlaidų apkarpymas buvo neišvengiami ir būtini veiksmai, padėję sumažinti valstybės biudžeto deficitą beveik 5 milijardais litų.
Antrasis žingsnis – verslo skatinimo planas. Ekonomikai plėtros stimulą suteiksime per kreditavimo rinkos atgaivinimą, darbo vietų statybų sektoriuje išsaugojimą, verslą sunkinančių biurokratinių barjerų naikinimą ir spartesnį Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą.
Rengiamas 4 procentų BVP vertės ekonomikos stimuliavimo paketas. Šiomis lėšomis planuojame suteikti įmonėms galimybę lengviau gauti verslui reikalingus kreditus. Kreditų draudimo bendrovei „Invega“ planuojame suteikti galimybę apdrausti lizingo projektus ir kompensuoti palūkanas.
Nemaža dalis šio paketo bus skirta statybų sektoriaus gyvybingumui palaikyti ir darbo vietoms išsaugoti per visuomeninių pastatų ir būsto šiltinimo programas. Ypač daug pokyčių bus reglamentuojant statybų tvarką ir žemės naudojimą, mažinant biurokratizmą ir nereikalingus suvaržymus. Pavyzdžiui, viena užsienio kompanija, norėjusi investuoti Lietuvoje, to negalėjo padaryti, nes jungiant žemės sklypus viename iš industrinių parkų detalusis planavimas užtruko ilgiau nei metus. Tokios procedūros atima iš investuotojų bet kokį norą investuoti Lietuvoje.
Kita svarbi plano dalis – „Verslo saulėtekio programa“. Esame tvirtai pasiryžę per dvejus metus iki 30 procentų sumažinti verslo reglamentavimo naštą. Planuojame mažinti licencijuojamų veiklų spektrą, naikinti ar sujungti besidubliuojančias verslą kontroliuojančias institucijas, lengvinti verslo pradėjimo ir nutraukimo procedūras, įdiegti įmonių registravimą elektroninėje erdvėje. Labai norime išgyvendinti įsigalėjusią ydingą praktiką, kai verslas tuos pačius duomenis po kelis kartus turi pateikti įvairioms valstybinėms institucijoms.
Be to, spartinsime ir supaprastinsime ES pinigų panaudojimo procedūras. Verslininkai galės gauti lėšų avansu arba jos bus pervestos pateikus sąskaitas už atliktus darbus. Lėšų panaudojimo sparta ir tikslingumas bus kontroliuojami aukščiausiu lygiu.
Šalies ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti numatome skirti 4 milijardus litų, vidutiniškai kiekvienai priemonei – po milijardą litų.
– Kokiais principais vadovaudamasi Vyriausybė pasirinko minėtas investicines kryptis?
– Imkime kreditavimo rinkos atgaivinimą. Apyvartinė pinigų masė valstybės finansų sistemoje mažėjo keliais procentais per mėnesį. Nėra apyvartos – neteikiamos paslaugos, mažėja vartojimas, nemokami mokesčiai. Todėl norime verslui suteikti galimybę gauti pigius kreditus, kad jis galėtų tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus, mokėti mokesčius.
Vyriausybė, gelbėdama valstybę nuo gresiančių problemų, perbalansavo mokesčių sistemą ir sumažino valdymo išlaidas. Verslui išgyventi sunkmetį taip pat reikalingi analogiški pokyčiai: apyvartinio kapitalo atstatymas per kreditavimo instrumentus bei verslo sąnaudų optimizavimas.
Dažnai tenka išgirsti klausimą, kodėl gaivinamas statybų sektorius? Finansų ministerijos skaičiavimais, didžiausią įtaką bendrojo vidaus produkto „riedėjimui“ žemyn turės prognozuojamas 40 procentų statybų rinkos kritimas. Būtent šiame sektoriuje sparčiais tempais mažėja darbo vietų, bankrutuoja bendrovės. Be to, reikalingos namų šiltinimo programos, kaip mūsų energetinio saugumo dalis, mažinanti bendrą energijos suvartojimą.
Sunkiai iš eksporto uždirbtus pinigus
lengva ranka atiduodame Rusijai už energetinius resursus.
„Verslo saulėtekio“ programos priemonės pirmiausia bus skirtos palaikyti smulkiajam ir vidutiniam verslui, negalinčiam apsiginti nuo biurokratų savivalės, o dažnai net neturinčiam lėšų biurokratų reikalavimams vykdyti. Svarbu ištaisyti ir antikriziniame plane dėl skubos padarytas klaidas – smulkiausiųjų verslininkų apmokestinimą.
Labai svarbus ir lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Verslas yra dabartinio Darbo kodekso įkaitas. Darbuotojas turėtų dirbti tiek, kiek yra darbo, o darbdaviui nereikėtų mokėti už prastovas, kai nėra užsakymų. Manau, tai padėtų pristabdyti darbuotojų atleidimą.
– Ekonomikos lėtėjimas įgauna pagreitį. Kada prasidės Vyriausybės paskelbtų priemonių įgyvendinimas?
– Intensyviai dirbame ir siekiame, kad pirmieji pinigai kreditų rinką pasiektų jau birželį. Pagalbos statybų sektoriui paketas taip pat skubiai rengiamas. Reikia parengti įstatymų pakeitimus, Vyriausybės nutarimus, kai kuriuos klausimus suderinti su Europos Komisija. Stengiamės tai atlikti kiek įmanoma greičiau. Suprantame, kad laikas nelaukia.
– Kiek iš viso per kitus metus ar dvejus ketinama investuoti verslui gaivinti?
– Ekonomikos stimuliavimo paketo vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 4 procentai šalies BVP. Daugumos Vakarų Europos šalių stimuliavimo paketai siekia tik 1,5 procento jų BVP.
– Daugelis Vakarų valstybių paskelbė kompleksinius ekonomikos gaivinimo paketus. Ar ko nors panašaus galima tikėtis ir iš Lietuvos Vyriausybės? Kada verslas gali tikėtis išsamios informacijos apie ekonomikos skatinimo programą?
– Verslo skatinimo planą patvirtinsime ir paskelbsime jau vasarį. Pirmieji reikalingi įstatymai bus priimti artimiausioje neeilinėje Seimo sesijoje. Vyriausybė irgi turi išmokti sprendimus priimti greitai, kokybiškai ir be klaidų. Jų, deja, buvo padaryta, ypač – apmokestinant mažiausiuosius. Tas klaidas tikrai ištaisysime.
– Kada galima tikėtis, kad Lietuvos ekonomika pasieks dugną ir pradės kilti?
– Prognozavimas yra sudėtingas užsiėmimas. Kai kurios užsienio kompanijos, turinčios gamyklas Estijoje, sausį turėjo nulines apyvartas. Taigi Lietuvai kristi žemiau dar tikrai yra kur. Todėl šalies Vyriausybė imasi visų priemonių, kad to išvengtume.
Kitas svarbus dalykas – neužmiršti, kad ekonomiką formuoja lūkesčiai. Per kelerius pastaruosius metus dėl pernelyg didelių lūkesčių mes „perkaitinome“ ekonomiką. Skolinomės, pirkome, plėtėmės kaip išprotėję, sparčiu pinigų importu išpūtėme burbulus daugelyje ekonomikos sričių. Dabar nuotaikų švytuoklė pakrypo į kitą pusę, pasėdama visuotinę baimę, nepagrįstus darbuotojų atleidimus. Pavarčius spaudą kartais atrodo, kad „dangus griūna“. Kviečiu racionaliai vertinti situaciją. Aistros ir emocijos niekur neveda, kiekvienas žingsnis turi būti kruopščiai pasvertas ir įvertintas.
– Visuomenę jaudina klausimas – kiek galios „kriziniai“ mokesčių tarifai?
– Mokesčiai bus peržiūrimi ir, stabilizavus šalies finansinę situaciją, mažinami. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis nekis. Kasmet rengiant kitų metų biudžeto projektą pagrindinių, „krizinių“, mokesčių tarifai bus peržiūrimi ir, nustačius, kad tai nepakenks makroekonomikos stabilumui, mažinami.
19 procentų standartinio PVM tarifo tolesnio taikymo klausimas bus sprendžiamas rengiant konkrečių kalendorinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinus esamą ir prognozuojamą valstybės ekonominę situaciją.
Kalbino Darius
SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvai kristi žemiau dar tikrai yra kur. Šalies Vyriausybė tikina, kad imasi visų priemonių, kad to išvengtume.
