Latvijos naujai išrinktas prezidentas Andris Berzinis vertinamas prieštaringai.
Naujuoju Latvijos prezidentu birželio 2 d. po antrojo balsavimo Saeimoje išrinktas dabartinis parlamentaras Andris Berzinis. Lietuvoje, o ir pačioje Latvijoje, tai nėra itin žinomas ar charizmatiškas politikas. Kaip Latvijos žiniasklaidoje užsiminė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, A. Berzinio išrinkimas prezidentu – tai „žingsnis atgal“. Kas iš tiesų yra naujasis Latvijos prezidentas ir ko galima iš jo tikėtis?
Po to, kai dabartinis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras paskelbė apie Saeimos paleidimo iniciatyvą, daugelis politikų ir apžvalgininkų jam pranašavo neišvengiamą pralaimėjimą kovoje dėl antrosios prezidento kadencijos. Taip A. Berzinis, tik paskutinę akimirką paskelbęs apie savo norą kandidatuoti į prezidento postą, tapo pagrindiniu favoritu. Kandidatus į prezidento postą buvo galima kelti iki gegužės 24 d. – būtent tą dieną A. Berzinį pasiūlė penki Saeimos Žaliųjų ir valstiečių frakcijos atstovai. V. Zatlero kandidatūrą buvo pasiūlęs 41 parlamentaras.
Būtent Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, nors ir priklausanti valdančiajai koalicijai, pastaruoju metu siejama su įtakingu Latvijos verslininku, Ventspilio meru Aivaru Lembergu. Latvijos žiniasklaidoje netrūksta spekuliacijų, kad A. Lembergas tiesiogiai valdo Žaliųjų ir valstiečių sąjungos deleguotus ministrus vyriausybėje bei turi didžiulę įtaką Saeimos frakcijoms. Prezidentas V. Zatleras, kalbėdamas apie Saeimos paleidimo motyvus, taip pat užsiminė apie neadekvačią A. Lembergo įtaką vyriausybei. Nenuostabu, kad A. Berzinis yra taip pat siejamas su A. Lembergu ir laikomas „jo žmogumi“, metusiu iššūkį V. Zatlerui.
Išrinktasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis gali būti painiojamas su kitu žinomu Latvijos politiku Andriu Berziniu – buvusiu Latvijos premjeru ir Rygos meru. Berzinio pavardė Latvijoje yra gana dažna. Vien Latvijos Saeimoje šiuo metu yra trys Andriai Berziniai, iš kurių du priklauso tai pačiai frakcijai.
Prezidento biografija
A. Berzinis gimė 1944 metais, Nitaurės miestelyje, Vidzemės rajone. 1971 m. jis baigė Rygos Politechnologijos institutą ir įgijo radijo inžinieriaus specialybę. Kiek vėliau A. Berzinis taip pat baigė mokslus Latvijos universiteto Ekonomikos fakultete.
1970 m. A. Berzinis pradėjo dirbti inžinieriumi įmonėje „Elektrons“ ir sėkmingai kopė karjeros laiptais, kol galiausiai tapo įmonės direktoriumi.
1988 m. A. Berzinis buvo paskirtas Latvijos paslaugų ministro pavaduotoju.
1990 m. A. Berzinis buvo išrinktas į Latvijos Aukščiausiąją Tarybą, kurioje dirbo Liaudies fronto grupėje. Latvijos Nepriklausomybės akto signataras, 1990 m. gegužės 4 d. balsavęs už Latvijos Nepriklausomybės atkūrimą.
1993 m. A. Berzinis buvo paskirtas „Latvijas Unibanka“ prezidentu ir šią poziciją išlaikė iki 2004 m. pradžios. 2005 m. A. Berzinis mėgino grįžti į politiką, dalyvaudamas rinkimuose į Rygos miesto tarybą Žaliųjų ir valstiečių sąjungos sąraše, nors ir nepriklausydamas partijai. Nuo 2006 m. iki 2009 m. A. Berzinis vadovavo „Latvenergo“ tarybai.
2010 m. rudenį vykusiuose Saeimos rinkimuose A. Berzinis išrinktas parlamento nariu.
A. Berzinio turtas vertinimas milijonais latų. Kaip skelbė žiniasklaida, 2007 m. A. Berzinis pardavęs kompanijos „Lode“ akcijas gavo daugiau kaip 4,5 mln. latų (apie 19,5 mln. litų). 2010 m. deklaracijoje A. Berzinis nurodė turįs daugiau kaip 30 nekilnojamojo turto objektų įvairiose Latvijos vietovėse bei išdavęs paskolų daugiau kaip už 1 mln. latų (arba 4,9 mln. litų).
Gerins santykius su Rusija?
Būsimojo Latvijos prezidento charizma ir gebėjimai atstovauti Latvijai užsienyje aukščiausiu lygiu pačioje Latvijoje kol kas vertinama atsargiai. Net A. Lembergas užsiminė, kad A. Berzinis nėra labai patyręs viešojoje politikoje ir jam dar teks įgyti patirties.
Pats A. Berzinis, kalbėdamas apie savo užsienio politikos uždavinius pabrėžė, kad jis sieks gerų santykių su Rusija ir Baltarusija. Pasak A. Berzinio, pastaraisiais metais Latvijos santykiai su Rusija pagerėjo ir jis stengsis juos padaryti „dar geresniais“. Būsimasis Latvijos prezidentas taip pat teigė, kad jam nebus problemų kalbėti rusiškai, pavyzdžiui, rusiškai transliuojamuose televizijos kanaluose. Atsakydamas į klausimą apie savo anglų kalbos žinias A. Berzinis sakė, kad įvaldęs ją savarankiškai ir sugebąs kalbėti tokiu lygiu, koks buvo būtinas darbo reikalais, jam dar dirbant „Latvijas Unibanka“ vadovu.
Savo pirmojoje spaudos konferencijoje A. Berzinis teigė, kad jis neketina būti valdomas oligarchų. Jis taip pat minėjo, kad šiuo metu nemato pagrindo formuoti kitą vyriausybę. Tačiau būsimasis prezidentas konkrečiai neatsakė į klausimus, ar paremtų A. Lembergo kandidatūrą į premjero postą. „Kas bus pasiūlytas [parlamento], tą aš ir įvertinsiu, o jūs jau galėsite vertinti mano sprendimus“, – kalbėjo A. Berzinis.
