Trečdaliu pabrangusios morkos kol kas tebėra pigesnės nei 2008 m.
Kylančias maisto kainas galėtų pažaboti didesnė konkurencija gamybos ir prekybos sektoriuose bei mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mat PVM ir prekybininkams tenkanti dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. galutinės daugelio produktų kainos. Tokias išvadas paskelbė kainų analizę atlikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI).
Per 2010-uosius beveik visų maisto produktų kainos (išskyrus mėsos ir paukštienos) pasiekė 2007 m. žiemos lygį, kai kainos buvo didžiausios nuo 2002-ųjų. Dėl prastų klimato sąlygų ir didėjančio vartojimo išaugusios grūdų ir pieno supirkimo kainos sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje, todėl perdirbėjai ir prekybininkai didino kainas, neatsižvelgdami į supirkimo kainų lygį.
Pernai labiausiai pabrango bulvės (40 proc.), pienas ir jo produktai (10-22 proc.), miltai, duona, batonas kainavo 7-10 proc. brangiau nei 2009 m.
LAEI specialistai pastebi, kad pieno produktų kainoms vietinėje rinkoje nemažą įtaką daro aukšta koncentracija pieno perdirbimo srityje, prie jos dar prisideda ir panaši padėtis prekyboje. Gerokai brangesni pieno produktai mažmeninės prekybos įmonėse nei turguje (2010 m. gruodį skirtumas siekė 23–87 proc., o įvertinus skirtumą dėl PVM – 1–55 proc.) rodo, kad smulki gamyba, ypač produktų, kuriems pagaminti nereikia daug inovacijų, gali būti efektyvesnė nei stambi, dėl to produktai gali būti pigesni.
„Didesnis smulkiųjų gamintojų skaičius didina konkurenciją, kuri yra pagrindinis kainų mažinimo veiksnys“, – skelbiama LAEI ataskaitoje ir raginama remti nedidelių vietinių pieno produktų gamintojų veiklą.
Vis dėlto kol didžiąją rinkos dalį užims stambieji gamintojai, net jei smulkiųjų skaičius taip pat bus nemažas, šiek tiek didesnė konkurencija neatneš apčiuopiamų rezultatų, nes rinkos kainą nustato daugiausia parduodantys gamintojai.
Kaip pavyzdys minimas sostinėje veikiantys ūkininkų turgeliai, kuriuose pieno produktų kainos nedaug skiriasi nuo analogiškų produktų prekybos centruose. Taigi efektas gali nebūti pasiektas, jeigu dėl didelės koncentracijos nebus konkurencijos ir mažmeninės prekybos grandyje. Tuomet iš efektyvesnės pieno produktų gamybos, jei gaminiai bus parduodami ne turguje, gali daugiau pasipelnyti paskutinė – prekybos grandis.
Turguje kainų šuolis – mažesnis
Pieno produktai brango ir turguose, nors ne taip sparčiai kaip parduotuvėse. 2010 m. gruodį parduotuvėse pieno produktų kainos, palyginti su kainomis turguose, Lietuvoje buvo 23–87 proc. didesnės, išskyrus grietinę. Pastaroji buvo 5 proc. pigesnė.
Kiek mažiau parduotuvėse ir turguose skyrėsi daržovių kainos. Praėjusių metų derliaus
bulvės turguje buvo vidutiniškai 26 proc., pomidorai – 19 proc. pigesni nei didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau morkos – 7 proc., burokėliai – 8 proc., svogūnai – 12 proc. brangesni.
LAEI duomenimis, labiausiai daržovės pabrango metų pabaigoje: kopūstai, svogūnai, agurkai ir morkos supirkti 2 kartus brangiau nei prieš metus – šiuo laikotarpiu svogūnų, kopūstų ir burokėlių kainos buvo didžiausios per pastaruosius ketverius metus.
Mažmeninės prekybos centruose labiausiai pabrango kopūstai – 2 kartus, agurkai – 63 proc., pomidorai – 54 proc. Vienos daržovės (kopūstai, svogūnai, pomidorai) buvo brangiausios per pastarųjų trejų–ketverių metų tą patį laikotarpį, kitos (bulvės, burokėliai, morkos, agurkai) – pigesnės nei 2008 ir 2007 m. Daržovių, taip pat ir duonos bei grūdų produktų kainos į viršų pradėjo kopti nuo 2010 m. vidurio.
Prekybininkai ir gamintojai tariasi?
Analizuodami duonos ir jos gaminių kainas LAEI specialistai atkreipė dėmesį, kad ruginės duonos prekybos antkainių lyginamoji dalis jos mažmeninėje kainoje 2007-2010 m. svyravo nuo 17,3 proc. iki 26 proc., o batono iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų – nuo 13,7 proc. iki 20,9 proc. Apskritai prekybos antkainių lyginamoji dalis mažmeninėse kainose padidėjo: ruginės duonos 37,1 proc., batono iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų – 2,3 karto.
Įtariama, kad duonos kepėjai gali būtų sudarę susitarimus su keturiais stambiaisiais prekybos centrais, kurie dabartiniu metu užima maždaug 75–80 proc. maisto produktų prekybos rinkos ir nustato gana aukštus prekybos antkainius.
Konkurencijos tarybos atstovė Palmyra Kvietkauskienė IQ tvirtino, kad tyrimas dėl maisto produktų gamintojų ir prekybininkų galimų susitarimų pradėtas pernai rugsėjį ir dar tebevyksta. Kada bus paskelbtos išvados, pašnekovė neprognozavo, tačiau akcentavo, kad tyrimas – gana platus, nes į jį įtraukta nemažai ūkio subjektų, tarp kurių yra ir duonos gamintojai. Be to, Konkurencijos taryba tęsia nuolatinį tyrimą dėl mažmeninės prekybos tinklų kainų pokyčių.
Prekybininkų atstovai tvirtina aktyviai konkuruojantys tarpusavyje ir susimažinę antkainius kiek galėję. Prekybos centrų koncentracija Lietuvoje esą niekuo neišsiskiria iš kitų valstybių. Skandinavijoje ir didžiosiose Vakarų Europos valstybėse trys pagrindiniai tinklai užima 86-55 proc. rinkos, o Lietuvoje keturi prekybos centrai užima 72 proc. rinkos.
Savo išvadose LEAI tyrėjai skelbia, kad įtaką rinkos kainai gali daryti ne tik pirkėjai ar pardavėjai, konkurentai, gamybos sąnaudos, bet ir valstybė, jeigu sumažintų PVM, akcizus ir kt. mokesčius.
„Susidaro įspūdis, kad mokesčių politika nesuinteresuota mažmeninių kainų mažinimu, kadangi net ir augančios duonos kainos duoda daugiau mokesčių valstybės biudžetui. PVM tarifo grūdų produktams
sumažinimas bent iki 5 proc. leistų atpiginti produktus maždaug 13–15 proc.“, – rašo analizės autoriai.
Du trečdaliai ES šalių taiko daug mažesnius PVM tarifus maisto produktams, o kaimyninių šalių PVM skirtumai nėra dideli (priešingai nei Lenkijos ir Lietuvos). Antraip tarp šių šalių atsiranda „maršrutinė“ prekyba, o jos balansas didėja mažesnio PVM tarifo šalies naudai. Vėliau tos šalies produktai užima ir dalį nelegalios rinkos.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad į pasiūlymus mažinti PVM suskubs reaguoti Finansų ministerija. Iki šiol visi raginimai sugrąžinti lengvatinį PVM tarifą bent kai kuriems maisto produktams atsimušdavo į finansų ministrės Ingridos Šimonytės argumentus, kad toks sprendimas būtų pernelyg didelė našta šalies biudžetui.
