Sumirgo, sublizgo miestų ir miestelių aikštės milijonais lempučių žadėdamos šviesų švenčių laukimą. Kaip įvairiaspalvių lempučių mirgėjimas, taip ir žmonių nuotaikos – vieniems džiugiai šviečia, kitiems vos spindi.
Daugybė nuomonių ir atsiliepimų, kuri eglė gražiausia, kiek kainavo, ar išvis reikia puošti. Ir ar tas šventinis eglučių turizmas naudingas ar ne? O gal naudingiau galime išleisti pinigus? Juk džiaugsmo ir nuostabos vertinimo formulės dar niekas nesugalvojo. Man gražu, ir jau ne pirmi metai stengiuosi pabuvoti keliuose miestuose, nors ir po Naujųjų sutikimo.
Bet mažų miestų ir miestelių, kaimų ir gyvenviečių eglės lieka viso to šurmulio paraštėse. Jų puošmenų biudžetas dažnai būna arti nulio. Ir vis dėl to…
Nuo 2007 m. Ramygaloje pradėjome auginti tradiciją į eglutės puošimą įtraukti kiek galima daugiau gyventojų. Buvo prašymų paaukoti žaislų, buvo kūrybiniai sumanymai kuriant įvairias dekoracijas. Dar 2007 metais eglės puošimui turėjome lygiai 14 vnt. žaislų, po švenčių jų liko 8. 2018 m. ant eglės kabojo 82 žaislai. Žinot kiek liko po švenčių? 82! Kas pasikeitė? Užaugo karta tų, kurie patys gamino puošmenas. O savo darbo niokoti nesinori. Jau daug metų prie miesto puošimo prisideda Ramygalos gimnazijos pradinukai su savo mokytojomis. Šiemet su mūsų kultūros centro parodų ir edukacijų kuratore Stanislava Šlevaite jie gamino paukštukus, kurie padedami jaunimo darbuotojos Gabrielės Račinskienės nutūpė ant Laisvės aikštėje stovinčių namų.
Kalėdinį –meduolinį namelį atgaivino dar būrys žmonių, į repeticijas atėję vaikai, jaunimo darbuotoja Ernesta Liužinienė, jaunimo centro lankytojas Armandas Biržinskas, aš ir mano šeima.
Riestainius ir meduolius dekoravo Ramygalos-Garuckų bendruomenės tarybos narės Marytė Čeponienė, Vaida Basijokienė, Rasa Marozienė, Salvina Kievinienė ir dar kokios 9 poros rankų. Beje, bendruomenė pasirūpino, kad ant eglės atsirastų daugiau lempučių. Atšildama prie židinio po eglutės puošimo suskaičiavau, kad gruodžio 10-ąją puošdami miestą nušalome rankas ir nosis devyniese. Aukštadvario ŽŪB neįkainuojama pagalba pasiekiant eglės viršūnę, Salvinos ir Alvydo Kievinų, seniūnijos darbuotojų ir mūsų kultūros centro kvarteto darbo dėka viskas atsidūrė ten, kur ir buvo numatyta. Ach, dar būtina paminėti, kad eglutė dovanota Artūro Paliukėno, atgabenti ją padėjo Vidas Grakauskas.
Eglutę įžiebėme gruodžio 13-ąją, Šv. Liucijos, Šviesos dieną. Šventė prie eglutės, Kalėdų senelis, seniūnijos dovanos, Saldaturgis kultūros centre, vaikų pasirodymai ir žaidimai, medus, saldainiai, mandarinai, pirmi žingsniai scenoje, Ramygalos gimnazijos šeštokų spektaklis ,Atvirkščiai‘‘, ilgos repeticijos, daug jaudulio ir džiaugsmo. Viskas buvo šilta, pakylėta ir miela. Džiaugtis meno vadovų Audronės Palionienės, Karolinos Raziūnienės, Simonos Dyraitės, Laimučio Raziūno vaikų kolektyvų pasirodymais netrukdė net ir per ankšta tapusi salė.
Dabar, kai liko tiek nedaug laiko iki paslaptingiausios metų nakties, kai tamsa pamažu užleis kelią šviesai, žiūrėdama į bet kokio miestelio eglę, galvoju – kas gi už jos?
Nes Ramygalos miesto eglėje matau beveik dviejų šimtų žmonių šilumą ir meilę.
Aplankykite Ramygalą specialiai ar važiuodami pro šalį. Mūsų aikštė šventes pasitiks saldi ir čiulbanti. Ir du šimtus kartų padidinanti emocijas. Tas, su kuriomis į ją einame.
Loreta Kubiliūnienė, Ramygalos kultūros centro direktorė
