Pastarąjį kartą Lietuvoje apsilankę 2011-ųjų rugsėjį, islandai į sostinės Katedros aikštę sutraukė didžiulę minią.
Miestui vaduojantis iš paskutiniųjų žiemos reliktų, kovo 16 dieną, vieninteliam pasirodymui Vilniaus „Ūkio banko“ teatro arenoje sugrįžta Lietuvą pamėgusi Islandijos elektroninės muzikos grupė „Gus Gus“.
Netradicinis grupės vardas atrodo natūraliai susiejantis ją su ugnies ir ledo žeme, tačiau jo atsiradimo istorija su Islandija visiškai nesusijusi: tai nuoroda į vokiečių režisieriaus Rainer Werner Fassbinde filme „Angst essen Seele auf“ vienos iš pagrindinių veikėjų subtiliai tariamo kuskuso – tradicinio barberų genčių patiekalo – pavadinimą.
1995-aisiais susibūręs nepriklausomų aktorių, dizainerių ir diskožokėjų kolektyvas nuolat kito: nuo devynių narių sudėties projekto saulėtekyje iki dueto 2008-aisiais ir grįžimo prie stabilesnės penkių narių sudėties pastaraisiais metais. Septyniolikos metų karjeros vingiuose pastovūs išliko vos du nariai, per šį laiką įgiję savus slapyvardžius: Stephan Stephensen, dar žinomas kaip „President Bongo“ ir Birgir Þórarinsson – „Biggi Veira“ ar tiesiog „Biggo“. Įdomus faktas, jog grupės vokalistas Daniel Ágúst Haraldsson, apšilęs joje 1996-1999 metais, buvo dešimtmečiui pasitraukęs ir sugrįžo tik 2009-aisiais.
Verta paminėti, jog keitėsi ne tik grupės sudėtis, bet ir muzikinė projekto garsų paletė – pradėję nuo lengvos elektronikos, kaip teigia patys grupės nariai, užpildytos švelniais mergaičių vokalais, kolektyvo identitetą per septyniolika metų ir juos lydėjusius aštuonis studijinius albumus išvystė iki solidaus techno, užpildyto soul elementais arba intelektualios šokių muzikos formato (angl. IDM).
Didžiausias proveržis įvyko paskutiniame dešimtmetyje, kai trys pagrindiniai grupės nariai – Stephan‘as, Birgir‘as ir Daniel‘is – sužibėjo elektroninės muzikos pasaulyje populiarumo sulaukusiomis Björk, „Kraftwerk, „Depeche Mode“ ir „Sigur Ros“ kūrinių klubinėmis versijomis.
Pastarąjį kartą Lietuvoje apsilankę 2011-ųjų rugsėjį, islandai į sostinės Katedros aikštę sutraukė didžiulę minią gerbėjų. Visgi, verta įsitikinti šiauriečių kuriamos elektroninių garsų sienos tvirtumu uždarose erdvėse:
