Europos Komisija ruošiasi pradėti derybas su Japonija dėl laisvosios prekybos susitarimo. Pareigūnai tvirtina, kad tai sukurtų bent 400 tūkst. naujų darbo vietų ir padėtų Europos ekonomikai. Tačiau susitarimui žada smarkiai priešintis automobilių gamintojai.
Japonija yra antra pagal dydį Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerė Azijoje. Abi partnerės sukuria daugiau nei trečdalį viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Jeigu per ateinančius 20 metų ekonomikos augimas ateis iš Azijos, žiūrėti į Japoniją pro pirštus būtų milžiniška klaida mūsų prekybos strategijoje“, – išplatintame pranešime cituojamas už prekybą atsakingas ES komisaras Karelas De Guchtas.
Anot komisaro, derybose su Japonija EK sieks panaikinti netarifines kliūtis prekių eksportui į šią šalį. Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo automobilių sektorių. Taip pat bus prašoma įsileisti ES verslą į Japonijos viešųjų pirkimų rinką.
„Jeigu praėjus metams nuo derybų pradžios Japonija nebus panaikinusi esminių barjerų, derybas sustabdysime“, – pabrėžė K. De Guchtas.
EK skaičiuoja, kad laisvosios prekybos susitarimas su Japonija Europos BVP padidintų maždaug 0,8 proc. ES eksportas į Japoniją galėtų padidėti 32,7 proc., o Japonijos eksportas į ES – 23,5 proc. Be to, šis susitarimas Europoje padėtų sukurti 420 tūkst. naujų darbo vietų.
„Prekybos liberalizavimas yra pigiausias būdas skatinti mūsų ekonomiką“, – tvirtino komisaras. Laisvosios prekybos susitarimo su Japonija idėją remia farmacijos, cheminių medžiagų, maisto, gėrimų ir skubių siuntų bendrovės.
Tačiau pasipriešinimo laukiama iš Europos automobilių gamintojų. Jie baiminasi, kad laisvosios prekybos sutartis padės konkurentams iš Japonijos (vidaus rinka šioje šalyje traukiasi) savo produkciją realizuoti Senajame žemyne.
Japoniškais prekės ženklais pažymėti automobiliai praėjusiais metais užėmė 11,5 proc. ES rinkos. Tiesa, maždaug du trečdaliai jų buvo pagaminti Europoje. Palyginimui: iš Europos įvežtiems automobiliams atiteko 5,5 proc. Japonijos rinkos, suskaičiavo „Financial Times“ naujienų svetainė.
Šiuo metu ES taiko 10 proc. muitą iš Japonijos įvežamiems automobiliams. Japonija mokesčio netaiko, tačiau automobilių gamintojai skundžiasi, kad juos riboja sudėtingas techninis reguliavimas ir įvairūs netarifiniai barjerai.
ES automobilių gamintojai taip pat siunta dėl pagarsėjusio laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Korėja. Praėjusiais metais įsigaliojęs susitarimas esą jau paskatino pigių „Hyundai“ ir „Kia“ automobilių importą. Susitarimas su Pietų Korėja ir jo pasekmės vėl patraukė Europos dėmesį po to, kai praėjusią savaitę „PSA Peugeot-Citroën“ pirmą kartą per dešimtmetį paskelbė uždaranti gamyklą Prancūzijoje.
EK derybas su Japonija turėtų pradėti gavusi leidimą iš valstybių narių. Prekybos analitikai prognozuoja, kad susitarimas galėtų būti pasiektas iki K. De Guchto kadencijos pabaigos 2014-aisiais.
Ilgą laiką mažėjęs ES eksportas į Japoniją atsigavo praėjusiais metais ir pasiekė 49 mlrd. eurų. Daugiau prekių ES verslininkai veža tik į JAV, Šveicariją, Kiniją, Rusiją ir Turkiją. Į Japoniją daugiausia vežama mašinų ir transporto įrangos, chemijos ir žemės ūkio produktų.
2011 m. Japonija į ES importavo prekių, kurie vertė – 67,5 mlrd. eurų. Daugiausia įvežta mašinų ir transporto įrangos bei cheminių produktų. Daugiau už japonus į ES importuoja Kinijos, JAV, Rusijos, Šveicarijos ir Norvegijos verslininkai.
Lietuva ir Japonija
Statistikos departamento duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuva į Japoniją eksportavo prekių už 36,3 mln. litų, o importavo – už 37,4 mln. litų. Per visus 2011 m. Lietuva į Japoniją eksportavo prekių už 64,3 mln. litų, o importavo – už 139,9 mln. litų.
Pernai į Japoniją iš Lietuvos daugiausia išvežta baldų, patalynės reikmenų, tekstilės gaminių, optikos, fotografijos ir medicinos prietaisų. Iš Japonijos į Lietuvą daugiausia įvežta laivų, valčių, mašinų, mechaninių įrenginių ir jų dalių.
