Nacionalizuoto ir bankrutuojančio „Snoro“ žlugimo aplinkybes nagrinėjusi parlamentinė komisija ir prievaizdai Lietuvos banke, regis, visiškai nesusikalba arba nenori susikalbėti. Komisija žeria priekaištus, kad sprendimas likviduoti banką buvo nepakankamai pagrįstas, o Lietuvos bankas tvirtina priešingai. Kas teisus: Lietuvos bankas ar visos informacijos apie „Snoro“ padėtį negavusi komisija?
Laikinoji Seimo komisija pareiškė, kad sprendimai nacionalizuoti ir likviduoti probleminį banką buvo priimti skubotai, tam trūko motyvų. Tokią išvadą komisija teigia padariusi todėl, kad jai esą nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų paaiškina, kaip susidarė „Snore“ užfiksuotas 3,9 mlrd. litų trūkumas.
Lietuvos bankas tvirtina, kad komisijai iš viso buvo pateikti 97 įvairūs dokumentai – visi, kurių ši prašė ir kurie nelaikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Pyksta dėl dokumentų trūkumo
„Galimas banko „Snoras“ turto sumažėjimas nurodytas trijuose dokumentuose“, – portalui IQ.lt sakė „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, laikinosios Seimo komisijos, nagrinėjusios „Snoro“ žlugimo aplinkybes, pirmininkas.
Pirmasis dokumentas, anot jo, yra Lietuvos banko tarnybinis raštas, laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley parengta banko būklės ataskaita ir dabartinio banko administratoriaus Neilo Cooperio apskaičiuotas banko deklaruoto ir rasto balanso skirtumas. Skaičiuojama, kad iš viso „skylė“ banke „Snoras“ siekia 3,9 mlrd. litų.
„Jeigu galimas turto sumažėjimas skelbiamas viešai, tai komisija norėtų sužinoti, iš ko jis susidarė: ar iš atitinkamų dokumentų, ar iš lubų“, – aiškino V. Mazuronis.
Tačiau, parlamentaro tvirtinimu, tai paaiškinančių dokumentų negavo ne tik jo vadovaujama komisija. Jų esą neturėjo nei Lietuvos banko valdyba, nei šalies Vyriausybė, kai sprendė dėl banko veiklos sustabdymo ir jo likvidavimo.
V. Mazuronis svarstė, kad turėtos informacijos galėjo užtekti tik pagrįstam banko veiklos stabdymui, bet ne sprendimui jį likviduoti. „Turi būti konkretūs įrodymai ir mes tai parašėme“, – apie komisijos daromas išvadas kalbėjo V. Mazuronis. Tiesa, jis neslėpė, kad dalies informacijos apie „Snoro“ būklę komisijai gauti nepavyko – duomenų, kurie laikomi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepateikė banko bylą narpliojantys prokurorai.
Įrodymus rinko nuo pernai vasaros
Savo ruožtu Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas, dėstė, kad prievaizdai įtarimų sukėlusio „Snoro“ būklę tyrė keliais pjūviais. „Tyrimą vykdė speciali darbo grupė, kuri nuo pat praėjusių metų vasaros nuodugniai rinko įrodymus dėl banko „Snoras“ deklaruotų vertybinių popierių Šveicarijos bankuose, kurių, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo“, – sakė G. Simonavičius.
Anot jo, tuo metu banke taip pat buvo vykdomas neįprastai ilgai – beveik 2 mėnesius – trukęs inspektavimas. Įrodymai dėl vertybinių popierių ir kito banko turto būklės buvo surinkti bendradarbiaujant su prievaizdais Šveicarijoje ir prašant informacijos iš paties „Snoro“.
Gauti duomenys ir įrodymai, G. Simonavičiaus teigimu, išsamiai išdėstyti komisijai pateiktame tarnybiniame rašte. Dar daugiau informacijos komisijai esą pateikta laikinojo „Snoro“ administratoriaus S. Freakley ataskaitoje. O iš viso Lietuvos bankas parlamentinei komisijai pateikė 97 įvairios apimties dokumentus.
„Pateikti visi komisijos prašyti dokumentai, išskyrus dokumentus, kuriais buvo kreipiamasi į Šveicarijos bankus ar kitas institucijas dėl banko „Snoras“ ar su šiuo banku susijusių asmenų, ir susirašinėjimo su Šveicarijos banku dokumentus, pagrindžiančius, kad banko „Snoras“ vardu vertybinių popierių Šveicarijos banke nėra“, – dėstė G. Simonavičius.
Minėti raštai, Lietuvos banko atstovo teigimu, pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, vykdančiai ikiteisminį tyrimą: „Perduoti dokumentai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie tikrinami ir vertinami ikiteisminio proceso metu Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, todėl jų komisijai pateikti neturime teisės“.
Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo praėjusių metų lapkritį, vėliau nuspręsta jį likviduoti.
Abu buvę „Snoro“ banko akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šiuo metu V. Antonovas ir R. Baranauskas yra Londone, kur svarstoma byla dėl jų išdavimo Lietuvai.
