Svarbu laikytis taisyklių
Į žmogaus organizmą su maistu gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, stafilokokų, salmonelių, sporų, taip pat augalinių nuodų, pirmuonių ir kt. Apsinuodijama ne tiek dėl pačių mikrobų, kiek dėl toksinų, kuriuos jie išskiria. Toksinai sukelia skrandžio gleivinės, žarnyno uždegimą. Jie iš žarnyno patenka į kraują, todėl gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą. Taigi kyla sunkių komplikacijų.
Apsinuodijus maistu dažniausiai skauda pilvą, atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas, pradedama vemti, viduriuoti, gali skaudėti ir svaigti galva, pakilti temperatūra, sumažėti kraujospūdis. Sunkiai apsinuodijus atsiranda traukulių, prarandama sąmonė.
Maisto produktai – dažniausiai mėsa, žuvis, dešros, konservai, pienas – užkrečiami nesilaikant ruošimo, kulinarinio apdorojimo, pakavimo, gabenimo, laikymo taisyklių. Salmonelių gali būti vištų, ančių, žąsų kiaušiniuose. Maistą stafilokokais gali užkrėsti virėjai, konditeriai, pardavėjai, sergantys pūlinėmis odos ligomis, taip pat angina, laringitu, bronchitu.
Amerikiečių mokslininkai teigia, jei būtų laikomasi maisto ruošimo ir saugojimo sanitarinių normų, 85 proc. tikimybė, kad apsinuodijimo maistu būtų galima išvengti.
Apsinuodijimas grybais
Pavojingiausias mūsų miškuose grybas, kuriuo daugiausia apsinuodija žmonių, yra žalsvoji musmirė. Ji supainiojama su kai kurių rūšių ūmėdėmis, pievagrybiais ar kitais valgomaisiais grybais. Mirtinai nuodingos yra baltoji ir smailiakepurė musmirės. Jose yra labai stiprių nuodų – amanitino ir faloidino. Kad apsinuodytum, užtenka suvalgyti ir pusę grybo.
Suvalgius nuodingo grybo apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti praėjus net 12, o kartais ir daugiau valandų. Nuodams patekus į kraują žmogus pradeda vemti, viduriuoti, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Jei laiku nebus suteikta pagalba, praėjus dviem trims paroms maža vilties, kad apsinuodijusį žmogų pavyks išgelbėti.
Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, net ir baravykais, jei jie renkami peraugę. Tokius pasenusius grybus galima prilyginti sugedusiai mėsai ar žuviai. Reikia vengti ir šalnų pakąstų grybų, nes juose, kaip ir peraugusiuose, gali būti pradėję irti baltymai.
Kai kurie žmonės grybų valgyti visai negali – suserga, o kai kuriems kenkia kokia nors grybų rūšis. Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl nepatartina jų valgyti kelis kartus per dieną, keletą kartų šildyti. Vaikams ir pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama jų valgyti labai mažai.
Įtarus, kad žmogus apsinuodijo grybais, reikia tuoj pat iškviesti gydytoją. Kol jis atvyks, ligoniui duoti gerti daug vandens, aktyviosios anglies tablečių, sukelti vėmimą, išplauti skrandį, kad kuo mažiau nuodų patektų į kraują. Negalima duoti alkoholio ar pieno, nes nuo jų pablogėja savijauta.
Pavojingoji lazdelė
Itin pavojinga gyvybei liga – botulizmas. Ja susergama nuo netinkamai paruoštų, apgedusių maisto produktų. Šią ligą sukelia judrios sporinės lazdelės. Jų sporos labai paplitusios aplinkoje – dirvožemyje, augalų lapuose, žolėje. Sporinės lazdelės gamina stipriausią nuodą – egzotoksiną. Tai stipriausias iš žinomų nuodų. Jis net 375 tūkst. kartų galingesnis už pikčiausios gyvatės nuodus.
Botulizmo sukėlėjai nepaprastai atsparūs ir dauginasi net be deguonies. Žmogus apsinuodija suvalgęs prastai sterilizuotų konservų – mėsos, žuvų, grybų, sūdytos arba rūkytos mėsos, žuvies. Bet dažniausiai (apie 95 proc.) susergama suvalgius namuose konservuotų grybų.
Apkrėstų produktų suvalgiusį žmogų maždaug po 12-24 val. pradeda pykinti, ligonis vemia, jam skauda pilvą, galvą. Po kurio laiko pradeda dvejintis akyse. Žmogus neryškiai mato, vyzdžiai silpnai reaguoja į šviesą, jie pasidaro nejudrus. Paskui gali sutrikti rijimas ir kvėpavimas, ligonis ima dūsti.
Botulizmas gydomas tik ligoninėje ir pastebėjus pirmuosius ligos simptomus žmogui būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą.
Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu
Įtarus, kad žmogus apsinuodijo maistu, reikia išplauti skrandį – duoti gerti 0,04 proc. kalio permanganato tirpalo, 0,5 proc. tanino arba vandens su aktyviosios anglies tabletėmis. Svarbu sukelti vėmimą – duoti gerti šilto sūraus vandens (stiklinėje vandens ištirpinti šaukštą druskos) arba ligonis pats pirštu arba šaukštu gali dirginti ryklę. Kai išsivems, duoti vidurius laisvinančių vaistų, galima padaryti klizmą – valgomąjį šaukštą ramunėlių nuoviro ir 300 g vandens.
Apsinuodijus bet kokiu maistu ar gėrimu, kai jau išvalomas organizmas, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po šaukštą skysčio – litre vandens ištirpinti 20 g cukraus, 3,5 g druskos, 2,5 g sodos. Taip bus atkuriami elektrolitai – kalcis, natris, gliukozė – iš organizmo pašalinti plaunant skrandį.
Vieną ar dvi paras būtina badauti, galima gerti tik karštą stiprią arbatą. Paskui galima valgyti klijingų sriubų, išvirtų iš ryžių ar linų sėmenų, džiūvėsėlių. Pamažu grįžtama prie įprasto maisto. Visais apsinuodijimo atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kaip būti sveikam
Kas perka gatvėje paruoštą maistą – dešrainius, kebabus, beliašus, mėsainius, rizikuoja savo sveikata. Ypač nesaugu valgyti mėsainius: mėsa tik šiek tiek apkepinama, todėl yra ideali terpė mikrobams veistis. Pavojų sveikatai kelia ir salotos su majonezu.
Pagal higienos normas jų galiojimo laikas tik viena valanda, o kiek valandų jos jau yra paruoštos, pirkėjui sunku spręsti. Jei labai išalkstama, geriau nusipirkti iš parduotuvės duonos ar pieno gaminių, suvalgyti bananų.
Labai svarbu plauti vaisius, uogas, daržoves tekančiu vandeniu, paskui juos perpilti virintu. Šakniavaisius rekomenduojama plauti su šepetėliu. Žalumynų nepakanka nuplauti vandeniu. Jei nusiperkama juos surištus, reikia atrišti ir užpilti šaltu vandeniu. Šią procedūrą pakartoti 2-3 kartus, kaskart pakeičiant vandenį. Paskui žalumynus perpilti virintu vandeniu.
Mėsą rekomenduojama atitirpdyti šaldytuve, nes bakterijų gali atsirasti mėsos paviršiuje, nors jos vidurys dar sušalęs.
Visada reikia laikytis elementariausių higienos taisyklių, tinkamai saugoti ir ruošti maisto produktus. Jei pienas perkamas ne parduotuvėje, būtina jį gerti tik virintą. Ir niekada nepamiršti prieš valgant ar pasinaudojus tualetu nusiplauti rankas.
Jei pajuntamas sunkumas skrandyje, padeda cinamonas. Vieną arbatinį šaukštelį sumaltos cinamono lazdelės užpilti stikline šalto vandens ir 3 min. virti ant silpnos ugnies visą laiką maišant, kol pasidarys masė, primenanti kisielių. Nuovirą truputį atvėsinti, bet gerti dar šiltą. Galima pridėti šiek tiek cukraus.
Parengė L.Žukaitė
