Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko K.Glavecko teigimu, labiausiai tikėtina sutarti dėl išlaidų mažinimo, o ne pajamų didinimo.
Kokie politikų ir ekonomistų pasiūlymai dėl iždo viešai padėti ant stalo ir kokius svarbiausius argumentus turės įvertinti valdantieji, per šį savaitgalį turintys iš naujo susitarti dėl kitų metų valstybės biudžeto?
Savaitė prasidėjo nuo gando apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą. Šis pasiūlymas netrukus atvirai padėtas ant stalo kaip pagrindinis variantas, tačiau, atrodytų, paprastas būdas finansuoti biudžeto skylę, atsivėrusią perpus sumažinus – nuo 4,7 iki 2,5 proc. – kitų metų ekonomikos augimo prognozę, buvo sukritikuotas ir savaitės pabaigoje spėjo nusiristi į antrąjį planą.
R. Kuodis: „Bandyti kažką išlaužti iš PVM – politikams fantazijos turbūt trūksta“.
Didesnis PVM
Privalumai. Lengvai administruojamas mokestis, kurio didinimas nesukelia painiavos. Taip pat galimas kompromisas – didinti PVM 1 proc. punktu, o likusią dalį kompensuoti kitomis priemonėmis Konservatoriai dėl to nepatiria didelės politinės rizikos.
Trūkumai. PVM didinimas mažintų perkamąją galią ir vartojimą, taigi ir biudžeto pajamas. Laisvosios rinkos institutas teigia, kad didinamas PVM „skurdins visus Lietuvos gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia“.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, pajamos iš PVM didinimo planuojamos matematiškai ir pervertinamos du kartus, todėl siūlo verčiau svarstyti taupymo galimybes. Realiai, pasak R. Kuodžio, padidinus PVM 1 proc. punktu galima tikėtis 200 mln. litų papildomų įplaukų. Skaičiuojant tik aritmetiškai, 1 proc. punktas sudaro apie 400 mln. litų pajamų iš PVM.
Politiškai sprendimas didinti PVM neparankus liberalioms partijoms. Liberalų ir centro sąjunga pasakė griežtą „ne“, Liberalų sąjūdis taip pat nelinkęs pritarti, todėl dėl PVM didinimo susitarti koalicijai yra itin sunku.
Taupymas
Privalumai. Nors mažinant asignavimus priešintųsi ministerijos ir šį sprendimą pasiekti taip pat nėra lengva, politiškai jis priimtinesnis, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, iš 26,7 mlrd. litų biudžeto išlaidų sumos siūloma palikti neliestas ES paramos lėšas (7,24 mlrd. Lt) ir valstybės skolos aptarnavimo išlaidas (2,1 mlrd. Lt), o likusią maždaug 17,6 mlrd. Lt sumą mažinti 3,5-4 proc. K. Glavecko teigimu, tai leistų sutaupyti atitinkamai 635-685 mln. litų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis penktadienį teigė, kad taupymas taip pat nebesiejamas su pensijų atstatymo nukėlimu. Liberalams pensijų atstatymo atidėjimas nebūtų politiškai itin nuostolingas, nes orientuotas ne į jų rinkėją, tačiau vyresniajai konservatorių elektorato daliai šis siūlymas visiškai nepriimtinas, taigi Tėvynės sąjunga, ko gero, net nesvarsto varianto, galinčio ypatingai pabloginti ir taip prastas rinkimų prognozes.
R. Kuodžio teigimu, įmanoma sutaupyti skaidrinant viešuosius pirkimus ir mažinant juose išleidžiamas sumas. Kitąmet ketinama didinti Viešųjų pirkimų tarnybos personalo kiekį tris kartus, tačiau neaišku, ar tai padės ir ar iškart padės sutaupyti valstybės išlaidų.
N.Mačiulis: „Savanoriškas ir pasvertas (o ne mechaninis, TVF paliepus) išlaidų mažinimas turėtų būti valstybės prioritetas – ypač surandant sritis, kuriose lėšos naudojamos neatsakingai, neskaidriai ir neefektyviai“.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, socialinei ir sveikatos apsaugai bei švietimui skiriama apie 70 proc. valstybės išlaidų, o sumažinus jas bent puse procento valstybė sutaupytų daugiau nei milijardą litų. „Sunku patikėti, kad šios srityse pasiektas maksimalus efektyvumas“, – teigia ekonomistas.
Trūkumai. Siūlymas taupyti mokyklų ir ligoninių sąskaita negali būti įgyvendinamas staiga – ir dėl to, kad būtina atsargiai įvertinti reformų įtaką, ir dėl to, kad tai inertiški sektoriai, be to, pasižymintys palyginti stipriomis profesinėmis bendruomenėmis. Mokyklų tinklo optimizacija ką tik atlikta, taigi tektų reformuoti reformą; sveikatos įstaigų tinklas regionų sąskaita apmažintas, tačiau kitos šios reformos reformos dalys stringa.
Deficito didinimas
Politiškai tai lengviausias kelias atidėti problemą, tačiau ji liktų neišspręsta. Padėtis euro zonoje išlieka sunkiai prognozuojama, taigi Lietuvai viršijus 3 proc. deficito ribą šalis rizikuoja skolintis dar brangiau arba apskritai prarasti tokią galimybę.
„Įvertinus tai, kad Lietuvai kitais metais reikės pasiskolinti apie 9 milijardus litų, nesumažinus biudžeto deficito mūsų valstybės skolinimosi galimybės gali apskritai išnykti. Taigi, labiausiai tikėtina <…> pabaiga būtų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) durys, visų socialinių išmokų karpymas, nauji mokesčiai ir kitos augimą slopinančios reformos“, – „Swedbank“ išplatintame komentare teigia N. Mačiulis.
Privatizavimas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad 2011 metų pirmojo pusmečio pabaigoje valstybės valdomo turto vertė siekė 20,3 mlrd. litų, o didžioji jo dalis „nėra būtina valstybės valdymui, pavyzdžiui, įmonės, nekilnojamas turtas, poilsio namai ir kt“.
LLRI: 2009 m. krizės metu buvo argumentuota, kad valstybės valdomo turto pardavimas nepageidautinas dėl galimai žemų pardavimo kainų. Tačiau šis argumentas gali būti pritaikytas visoms situacijoms: kylant rinkai, valdžia tikisi didesnių kainų ateityje, o jai krentant, siūlo laukti būsimo rinkų augimo.
Tačiau smulkaus valstybės turto išpardavimas iki šiol yra vangus. Iš didžiųjų įmonių pasirinkimas labai ribotas ir nežinia, ar politiškai pageidautinas. Pavyzdžiui, privatizavus LESTO ir panaudojus gautus pinigus biudžeto išlaidoms finansuoti būtų atimtos atominei elektrinei ateityje reikalingos lėšos, kurių ir taip trūks. „Klaipėdos nafta“, statanti suskystintų dujų terminalą, taps strategiškai dar svarbesne įmone.
Politikai greičiausiai nesiryš parduoti ir valstybei priklausančių 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų – bent jau tol, kol Vyriausybė nebaigs įgyvendinti Trečiąjį ES energetikos paketą ir neatskirs „Lietuvos dujų“ tiekimo, skirstymo bei perdavimo veiklų.
Be to, bet kokia privatizacija užtruktų, kol būtų įvertintas turtas, pirkėjai pateiktų pasiūlymus. Sandoriai gali įstrigti ir dėl teismų. Todėl įplaukų terminą prognozuoti sunku, kaip ir jų dydį.
Turto mokesčiai
Privalumai. Nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai – seniai aptariami, todėl visuomenė jiems gali būti mažiau priešiška nei PVM didinimui ar pan. Juolab, šie mokesčiai turi progresyvumo elementą (apmokestinami tik turintieji automobilius) ir šį elementą galima dar padidinti, pavyzdžiui, neapmokestinti vienintelio turimo būsto ir pan.
Trūkumai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, daugelį metų pasisakanti už NT ir automobilių mokesčius, teigia, kad juos įvesti būtų įmanoma tik nuo 2013 metų – pajamų į šių metų biudžetą nesitikima. Reikia nustatyti mokesčio išimtis ir lengvatas, turto vertinimo procedūrą, surinkimo mechanizmą – tai ilgas procesas.
