Kovomis su valdžia pagarsėjęs Velžio gyventojas Rimantas
Velička jau kuris laikas neduoda ramybės Panevėžio žemėtvarkininkams ir
apskrities valdžiai. Vyriškis siekia, kad būtų perkelta mirusios motinos ir jam
pačiam skirta asmeninio ūkio žemė į laisvus plotus, esančius arčiau miesto.
Skundiku jaučiasi pats
Numynęs įvairių valdininkų slenksčius po kelis ar net keliolika kartų, šį kartą žmogus nusprendė pasiskųsti pačiai apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei. R.Velička reikalauja paspartinti reikalų tvarkymą bei prašo reabilituoti jo gerą vardą po senos istorijos, kurios finale jis esą buvęs priverstas pasijusti skundiku.
Apskrities vadovė, kuriai dėl velžiečio įpratimo supinti visas savo problemas į vieną nelengva buvo išsiaiškinti, ko iš tikrųjų siekia rajono gyventojas, įpareigojo apskrities Žemės tvarkymo departamento vadovą Kęstutį Vaičiūną per dešimt dienų peržiūrėti R.Veličkos prašymus ir padaryti viską kas įmanoma pagal įstatymus sprendžiant pono Rimanto reikalus. K.Vaičiūnas pažadėjo įvykdyti nurodymą, tačiau leido suprasti, jog tai, ko siekia R.Velička, jam pagal įstatymus nepriklauso.
R.Velička mano, kad prašymai yra vilkinami tik todėl, kad jis prieš kurį laiką buvusiam Seimo Teisėsaugos komiteto pirmininkui A.Sakalui kaimynų prašymu apskundė vieną agrarinės tarnybos darbuotoją, neteisėtai gavusį miško. Skundu ėmus domėtis Seimo kontrolieriams, buvo gautas atsakymas, kad apskųstajam miškas nepriklauso, bet vėliau iš spaudos pašnekovas teigia sužinojęs, kad miškas vis dėlto buvo skirtas, tačiau jo gavėjas atsisakęs.
Paneigti, kad pareiškėjas yra skundikas, kaip teigia Žemės tvarkymo departamento atstovai, nėra priežasties, nes skundiku R.Veličkos niekas nelaiko – jis tik pats taip yra be reikalo įsitikinęs.
Paženklino nedalyvaujant
Tvarkydamas iš motinos paveldėtą jos asmeninio ūkio žemę R.Velička sako negalįs įtikinti valdininkų, kad šie priimtų jau paruoštą bylą. Kodėl, vyriškis teigia nesuprantantis, nes reikalautą pažymą apie žemės paveldėjimą iš notaro neseniai sako pristatęs. Kol buvo gyva motina, ūkio žemę, pasak velžiečio, ilgą laiką ji dirbo netoli namų. Vėliau jos 1,59 hektaro žemės sklypas buvo iškeltas tolėliau, nes turėta žemė buvo pageidaujamoje susigrąžinti teritorijoje.
Apsižiūrėjęs, jog yra laisvų žemės plotų arčiau miesto, į kuriuos norėtų perkelti minėtą ir dar neatmatuotą motinos žemę, R.Velička paprašė rajono Žemėtvarkos skyriaus tai padaryti.
Pašnekovo tvirtinimu, nors valdininkai teigė, kad permatuoti žemės pagal jo pageidavimus negali, šių metų kovo pradžioje gavo raštą iš Velžio seniūnijos žemėtvarkininkės. Jame teigiama, kad matininkė Vida Einorytė Zosei Veličkienei priklausančius asmeninio ūkio žemės sklypus yra paženklinusi Velžio kadastro vietovėje, ir prašoma pristatyti jai mirties bei paveldėjimo teisės liudijimus.
Nors sklypai buvo matuojami nedalyvaujant R.Veličkai, pašnekovas matavimu liko patenkintas. Bet jį supykdė vasario mėnesį gautas Apskrities viršininko administracijos raštas. Jame teigiama, kad motinos žemė turėtų būti matuojama ten, kur ir buvo, o ne ten, kur norėtų pašnekovas.
Paskubėjo duoti nurodymą
Paaiškėjo, jog minėtas raštas Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyrių pasiekė keliomis savaitėmis vėliau nei patį R.Veličką. Taigi matininkė ne pagal rašte nurodytą projektą, o pagal sklypų R.Veličkai siūlymo protokolą ir rajono Žemėtvarkos skyriaus vadovo Jono Atkočiaus žodinį nurodymą paskubėjo paženklinti žemę ne ten, kur tai reikėjo padaryti.
J.Atkočius pripažįsta, ko gero, paskubėjęs duoti nurodymą ženklinti žemę, tačiau sako nebegalėjęs pakęsti nuolatinių kliento skundų. Kadangi minėtas raštas iš apskrities nebuvo atėjęs, įstatymų Žemėtvarkos skyriaus vadovas nesijaučia pažeidęs. Valdininkas tikina konkrečiai nenurodęs matininkei, kuriuos sklypus ženklinti, todėl pastaroji, matyt, ne visai supratusi, kur turi atlikti darbą.
V.Einorytė šios situacijos nekomentuoja, o Apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Žemės reformų skyriaus vyriausioji specialistė Irena Krisikėnienė tvirtina, jog matininkė Z.Veličkienės sklypus paženklino nesilaikydama teisės aktų, todėl juos reikės ženklinti iš naujo, o kaltus dėl nesusipratimo galbūt net bausti.
Kadangi, anot specialistės, Z.Veličkienei ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo atmatuota miesto plėtrai skirta žemė, tai yra neleistina, permatuojant sklypus klaida bus ištaisyta. I.Krisikėnienė leido suprasti, jog R.Veličkos motinos žemė bus ženklinama ten, kur ji buvo anksčiau.
Galės pirkti, jei turėtos atsisakys
Valdininkė, žinodama, kad R.Ve-lička vis ieško patrauklesnių žemės sklypų ir prašo į juos perkelti ir savo asmeninio ūkio žemę, įtaria, jog vyriškis siekia įsigyti parduoti tinkamesnių žemių.
Specialistė pabrėžė, kad norėdamas savo asmeninę žemę persikelti į kitus plotus, asmuo turi atsisakyti turimos žemės ir bendra tvarka stoti į 17 eilę kitai žemei gauti. Žinodamas, jog tai rizikinga, velžietis turimos žemės atsisakyti neketina, bet primygtinai reikalauja ją perkelti.
Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo direktorius Alfonsas Švipas mano, jog sprendžiant Z.Veličkienei priklausiusių sklypų problemas prasilenkė dokumentai, todėl įvyko nesusipratimas. „Mes patys per patį darbo procesą pastebėjome klaidą. Kadangi byla dar nebaigta, ją dabar ir ištaisysime“, – pažadėjo direktorius.
Kaip bus išspręstas pašnekovo asmeninio ūkio žemės perkėlimo klausimas, priklausys tik nuo jo paties apsisprendimo. Jei turimos žemės R.Velička atsisakys, jis galės pretenduoti į naujų laisvų žemių iš valstybės, įskaitant įmokėtus investicinius čekius, pirkimą, bet sandorio datos jam gali tekti laukti ilgokai.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei teko gerokai pastudijuoti Rimanto Veličkos atsineštus dokumentus, nes pačiam vyriškiui nesisekė konkrečiai ir aiškiai suformuluoti savo nusiskundimus.
