Valstybės kontrolės (VK) auditas rodo, kad pastaraisiais metais viešųjų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų efektyvumas mažėja – neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai siekė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiajai organizacijai nepriimtinos, per didelės kainos.
„Valstybės kontrolės atliktas auditas (…) atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis“, – konstatuoja auditoriai.
„Reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose nenustatyta, tačiau didėjantis finansavimas ir reputacijos rizika įpareigoja stiprinti kontrolę, efektyvumo stebėseną ir interesų konfliktų prevenciją“, – teigia VK.
Nepriklausomi auditoriai rekomenduoja aiškiai nustatyti kariuomenės aprūpinimo terminą – siekiama, kad nuo poreikio patvirtinimo iki jo patenkinimo praeitų ne daugiau kaip 730 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų ir sprendimus priimti įgaliotų institucijų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus.
Tai įgyvendinus siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tam įgalioti subjektai, o jų derinimas siektų daugiausia 35 darbo dienas.
Ministerija taip pat įsipareigojo tobulinti pirkimų efektyvumo vertinimo sistemą – numato nustatyti atskirus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų rodiklius, įskaitant pirkimus, vykdomus taikant įstatymų išimtis.
Siekiama, kad neįvykusių pirkimų dalis sumažėtų iki 20 proc., o ne mažiau kaip 80 proc. pirkimų būtų atlikti neviršijant nustatytos rekomenduojamos trukmės.
Kad ginkluotę būtų galima operatyviai įsigyti išskirtinėmis aplinkybėmis, VK ministerijai rekomendavo Seimui siūlyti įstatymo pakeitimus – numatyti mechanizmą, kuris leis operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus kilus nacionalinio saugumo grėsmėms, mobilizacijos ir karo atvejais.
Siekiant didesnio skaidrumo, ministerijai taip pat rekomenduota tiksliai apibrėžti asmenis, galinčius daryti įtaką pirkimų rezultatams, ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones.
Įgyvendinus rekomendaciją siekiama, kad 100 proc. pirkimuose dalyvaujančių asmenų būtų tinkamai deklaravę privačius interesus.
Nuo 2023 metų pirkimų efektyvumas mažėjo
Skaičiuojama, kad minėtu laikotarpiu iš viso sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės karinės įrangos pirkimų sutarčių, o šios srities finansavimas krašto apsaugos sistemoje išaugo nuo 14 iki 40 proc. visų išlaidų.
Beveik pusę – 3,4 mlrd. eurų – sutarčių vertės sudarė ginkluotės pirkimai pagal išimtis ir, nors reikšmingų sisteminių pažeidimų juose nenustatyta, 38 proc. įprastų ginkluotės pirkimų rasta didelės ar vidutinės reikšmės neatitikimų.
VK teigimu, Gynybos resursų agentūra per trejus metus, pasinaudojusi įstatyme numatytomis išimtimis, iš viso sudarė 62 ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sutartis, išimtys šiais atvejais taikytos teisėtai.
Vertindama įprastus ginkluotės viešuosius pirkimus esminių įstatymo pažeidimų, kurie būtų pakeitę rezultatus, institucija nenustatė, bet aptikta rimtų kontrolės trūkumų – 38 proc. (8 iš 21) pirkimų rasta didelės ar vidutinės reikšmės neatitikimų.
„Pasirengimo etape pirkimų vykdytojai dažnai neatlieka arba nedokumentuoja rinkos tyrimų, o tai kelia tiesioginę riziką netinkamai suplanuoti valstybės lėšas“, – teigia VK.
Auditas taip pat parodė, kad sprendimų priėmimas sistemoje yra neoperatyvus – 42 proc. pirkimų derinimų su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Be to, teigiama, jog patariamosios grupės faktiškai priima sprendimus nedeklaruodamos interesų.
VK pastabų turi ir dėl pasirengimo pilnam Nacionalinės divizijos išvystymui iki 2030 metų – teigiama, jog iš 16 pajėgumų, susijusių su ginkluotės įsigijimais, 13 plėtojami vadovaujantis seniau parengtais planais.
Be to, nenustatyti rodikliai, kokį išvystymo lygį ir per kokį laikotarpį turi pasiekti kiekvienas pajėgumas, nefiksuojamas esamas pajėgumų išvystymo lygis.
„Šiuo metu neatliekama beveik pusės pagal išimtis vykdomų pirkimų stebėsena, o jų efektyvumas tiesiog paskęsta bendroje pirkimų visumoje“, – nurodo VK.
Anot jos, dėl fragmentiško valdymo analizuotuose projektuose nerengti jų įgyvendinimo planai, o sprendimai priimti neįvertinus bendros vertės, apimančios amunicijos, infrastruktūros ir ginkluotės gyvavimo ciklo išlaikymo sąnaudas.
Todėl, VK teigimu, vertinant tik pačios įrangos įsigijimo kainą, gali susidaryti klaidingas vaizdas apie tikruosius finansinius įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, tankų „Leopard 2 A8“ projekto vertė, įvertinus visas jau sudarytas ir planuojamas sutartis, išaugo 33 proc., kas rodo, kad nevertinant visų su projektu susijusių išlaidų tampa sudėtinga tiksliai planuoti finansavimą, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą.
Dalis šio VK atlikto audito ataskaitos yra įslaptinta.
KAM pokyčius pradėjo nelaukdama audito išvadų
Ministerija teigia dar nelaukdama audito išvadų pradėjusi kompleksinius pokyčius, kad įsigijimai būtų efektyvesni, o viešųjų pirkimų procedūros vyktų greičiau ir sklandžiau.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, inicijuota viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų peržiūra, tobulinamas projektinis valdymas.
„Valstybės kontrolės auditas apima 2021–2025 metus ir patvirtino tai, apie ką buvo kalbama metų metus: įsigijimų sistema veikė be aiškių terminų, be atskirtų atsakomybių ir be efektyvios stebėsenos”, – pranešime teigia ministras.
„Neįvykusių pirkimų dalis iki 59 procentų neišaugo per vieną naktį – gynybos pirkimo ciklas trunka ne mėnesius, o metus, todėl šiandien matome anksčiau priimtų ir nepriimtų sprendimų rezultatą. Audito išvados patvirtina, kad pokyčius krašto apsaugos sistemoje vykdome tinkama linkme“, – tikina jis.
KAM teigimu, atsižvelgiant į šių inkluotės ir karinės įrangos pirkimų specifiką ir jų skirtumus nuo kitų vykdomų viešųjų įsigijimų, nustatomi specializuoti viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimo rodikliai, kurie apima ir pirkimus, vykdomus taikant teisės aktuose numatytas išimtis.
Be to KAM kuria naują mechanizmą, sudarantį sąlygas mobilizacijos ir karo atveju operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus.
Projektus, kurie padės efektyvinti įsigijimus, ministerija Vyriausybei teiks šį rudenį.
