Netektis. Dvidešimt metų krašto apsaugos sistemoje tarnavusį V. Buroką mirtis ištiko per maratoną.
Bėgimo maratonai kartais nusineša jų dalyvių gyvybes. Praėjusį sekmadienį Vilniuje vykusį tarptautinį maratoną taip pat paženklino tragedija.
Bėgdamas sąmonės neteko ir mirė Panevėžyje tarnavęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono štabo viršininkas majoras 38 metų Vytautas Burokas.
Medikai neatgaivino
Kariškis bėgo pusę 42 km 195 m maratono distancijos. Penkioliktajame kilometre, ties Seimu, jis suklupo.
Prie jo iš karto pribėgo budintys medikai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Karys buvo gaivinamas įvykio vietoje, vėliau – Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, tačiau vyro gyvybės išgelbėti nepavyko.
Viešosios įstaigos „Tarptautinis maratonas“ direktorius Darius Mikulis sakė, kad bėgikui pagalba buvo suteikta labai operatyviai, greitoji atvažiavo per 4 minutes.
„Deja, medikai nebegalėjo atgaivinti kario. Kartais per maratonus taip atsitinka. Labai užjaučiame jo šeimą, draugus“, – kalbėjo jis.
2009 metais Vilniaus maratone mirė vilnietis, lengvosios atletikos veteranas Laimutis Petrauskas. Jam buvo 73-eji. Šiemet Rygoje, 10 kilometrų maratono trasoje, užgeso jauno vyro gyvybė.
Pažymų apie sveikatą neprašo
D. Mikulio teigimu, Vilniaus maratono organizatoriai labai daug dėmesio skiria panašių nelaimių prevencijai, primena dalyviams, kad būtina pasitikrinti sveikatą, objektyviai įvertinti savo organizmo galimybes.
Dalyvauti maratone užsiregistravusieji savo parašu patvirtina, kad jų sveikata gera. Organizatoriai jų gali paprašyti pateikti tai patvirtinančią gydytojų pažymą, tačiau to nedaroma.
Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad majoro V. Buroko sveikata buvo patikrinta Kauno karo medicinos komisijoje šių metų kovo 23 dieną. Jokių ligų, ydų ir nusiskundimų sveikata karys neturėjo.
Kupiškio rajone gimęs, Panevėžyje augęs, o pastaruoju metu su šeima Vilniuje įsikūręs ir Aukštaitijos sostinėje tarnavęs V. Burokas krašto apsaugos sistemai priklausė 20 metų. Šis maratonas jam nebuvo pirmas.
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kapitonas Raimundas Jareckas vakar negalėjo pasakyti, ar mirusio kario šeima gali tikėtis materialinės paramos. Pasak jo, tai aiškinasi teisininkai.
Iššūkis organizmui
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis sako, kad maratonas yra labai didelis iššūkis net ir fiziškai stiprių, gerai pasirengusių sportininkų organizmui. Per metus nerekomenduojama bėgti daugiau kaip dviejų maratonų, nes organizmui reikia daug laiko atsigauti.
„Šiuo atveju nežinome aplinkybių: kaip karys jautėsi prieš maratoną, vartojo ar ne kokių nors maisto papildų, kiek skysčių gėrė ir kt. Tad sunku pasakyti, kas atsitiko. Mirtis gali ištikti dėl širdies ritmo sutrikimo, embolijų ir kitų priežasčių. Yra statistika, kad iš 100 tūkst. maratonininkų du miršta. Ir prestižiniame Londono, ir Čikagos, ir kituose tarptautiniuose maratonuose yra mirę bėgikų“, – „Sekundei“ teigė profesorius.
P. Šerpytis nesistebi, kad kovą V. Buroko sveikatą tikrinę medikai nerado jokių sutrikimų. Pasak kardiologo, net išsamūs tyrimai negali visiškai apsaugoti nuo panašių tragedijų. Tuo metu žmogus gali būti sveikas, bet per maratoną tenkantis didelis fizinis krūvis gali išprovokuoti tam tikrų patologijų.
„Pasiryžusieji dalyvauti maratonuose visada turi žinoti, kad yra rizika. Apie tai net byloja maratono kilmę aiškinanti legenda. Sakoma, kad graikų karys Filipidas, atbėgęs iš Maratono į Atėnus, kad praneštų atėniečiams žinią apie pergalę prieš persus, vos tik tai paskelbęs krito ant žemės ir mirė“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Internete apstu įspėjimų maratonininkams. Pavyzdžiui, teigiama, kad JAV mokslininkai nustatė, jog besimankštinančiam žmogui miokardo infarkto rizika yra perpus mažesnė, nei fizine veikla neužsiimančiajam, bet tam pačiam besimankštinančiam žmogui rizika patirti miokardo infarktą per maratoną išauga net septynis kartus.
Ilgų distancijų bėgimo skeptikai maratonus vadina širdies plėšimu. P. Šerpytis nelinkęs gąsdinti aistruolių, kad bėgimas pavojinga širdžiai sporto šaka. Pasak jo, kiekviena sporto šaka yra savaip rizikinga, svarbu sportininko pasirengimas, treniruočių planas, mityba, darbo ir poilsio režimas, dėmesys sveikatai ir kt.
Inga SMALSKIENĖ
