Kentėjo smurtą
Prieš porą metų išdrįsusi pabėgti nuo smurtaujančio sugyventinio septynių vaikų mama Ingrida Ašmegaitė nė už ką nesutiktų grįžti į ankstesnį gyvenimą. Pragarą su septynių savo vaikų tėvu išgyvenusi moteris tikina, kad ir dabar jos dienos nėra ramios, o dėl to esančios kaltos Krekenavos seniūnijos socialinės darbuotojos.
Tačiau pastarosios situaciją įvardija kiek kitaip. Jos įtaria, kad ramaus būdo daugiavaike mama naudojasi ir konfliktus kursto apsuk-ri kaimynė.
Linkaučiuose esančiame socialiniame būste – kukliame dviejų kambarių bute – I.Ašmegaitė su septyniais mažamečiais vaikais gyvena dvejus metus. Iki tol moteris net dvylika metų ištvėrė su smurtaujančiu ir girtaujančiu sugyventiniu.
„Visko buvo – tekdavo miegoti lauko virtuvėlėje, su peiliu vaikydavosi per sniegą, prie vaikų už plaukų tąsydavo ir spardydavo, – nesijaudindama, tarsi šios negandos būtų lietusios ne ją, pasakojo 38 metų I.Ašmegaitė. Ji neslepia net atsakyti negalinti, kodėl taip ilgai kentėjo. Muštynės kildavo ne retkarčiais – kumščiais vaikų tėvas mosikuodavo kasdien. Sugyventinį moteris kaltina ir dėl to, kad penkios jų atžalos buvo atsidūrusios vaikų namuose.
Tada, kai Ingrida suprato priėjusi ribą ir kentėti nebegalinti nė dienos, sugyventiniai buvo įsikūrę Udrų kaime. Sumušta septinto kūdikio besilaukianti moteris pasakoja sulaukusi, kol smurtautojas išeis dirbti pas ūkininką, tada pasiėmusi pusantrų metų dukrą, įsidėjusi maisto ir pėsčiomis patraukusi į Krekenavą.
Panevėžį pasiekusi I.Ašmegaitė pagalbos nuėjo prašyti į rajono Savivaldybę. Socialinės paramos skyriaus moterys pasirūpino, kad pabėgėlę priglaustų Marijos Zabulionienės vadovaujami agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namai.
Paskui I.Ašmegaitė atvažiavo gyventi į Linkaučius, iš vaikų namų susigrąžino atžalas. Socialinės darbuotojos pasakoja daug pastangų įdėjusios, kad daugiavaikė mama socialinį būstą gautų.
„Ji ne pirma buvo į eilę įrašyta, bet mes prašėme žmonių, kad Ingridą užleistų“, – „Sekundei“ pasakojo Krekenavos seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Vorienė. Būtent ji ir tapo viena iš tų, užsitraukusių I.Ašmegaitės nemalonę.
Vizitai piktina
„Kodėl jos neleidžia mums ramiai gyventi? – dažno socialinių darbuotojų apsilankymo nesupranta daugiavaikė mama. – Amžinai kabinėjasi, rėkia dėl visko. Priekaištauja, kad nedarau kambariuose remonto, nors prieš man atsikraustant žadėjo, kad viskas bus suremontuota.“
I.Ašmegaitė neslepia mananti, kad socialinių darbuotojų nemeilę užsitraukė todėl, kad yra vieniša septynių vaikų mama. „Žinau, kad nesu ideali, negaliu vaikams kasdien nupirkti dešrelių, tačiau jie yra mano gyvenimo prasmė ir niekam aš jų neatiduosiu“, – tikina moteris.
Ji sako, kad labiausiai išgąsdino socialinių darbuotojų pažadas, kad už vaikus gaunami pinigai bus pervedami į vietos parduotuvę, o ten esą viskas brangu. „Daug pigiau apsiperku Panevėžyje, o čia duonos be keturių litų negausi“, – guodžiasi moteris.
Pasak I.Ašmegaitės, po kiekvieno socialinių darbuotojų vizito ją ištinka nervinis priepuolis, prireikia greitosios. „Aš neprašau didesnio buto, mes galim gyventi ir dviejuose kambariuose, tik tegul palieka mane ramybėje“, – nekviestų svečių septynių vaikų mama tikina daugiau nelaukianti.
Plačiau skaitykite 2009 m. birželio 2 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
Nuotr.PIKTINASI. Septynių vaikų mama I.Ašmegaitė nepatenkinta, kad Krekenavos seniūnijos socialinės darbuotojos per dažnai mina jos namų slenkstį.
