Kol dėl vargano Panevėžio biudžeto dejuojanti Savivaldybė neišgali kelių šimtų tūkstančių litų atseikėti kapinių apsaugai, o policija neįgali surasti vagis, amžino poilsio vietą siaubiantys vandalai išgyvena aukso amžių. Skaičiuojama, kad vien Šilaičiuose, didžiausiose iš penkerių Panevėžio savivaldybės prižiūrimų kapinių, per praėjusius metus pavogta maždaug keturiasdešimt antkapių. Vieno panevėžiečio kapą plėšikai nusiaubė jau du kartus.
Prieš septynerius metus sutuoktinį palaidojusi Eugenija Svirplienė išgyvena tokį skausmą, lyg artimą žmogų laidotų antrą kartą. Dar prieš savaitę senjora ant vyro kapo sodino našlaites, o jau savaitgalį juodo, švediško akmens paminklo vietoje žiojėjo tuštuma.
Savivaldybė teisinasi pergudrauti vandalams neturinti pinigų ir žmonėms siūlo ūkišką priemonę, kaip apsaugoti kapavietes – antkapiuose gręžti skyles.
Prieš septynerius metus sutuoktinį palaidojusi panevėžietė 77-erių Eugenija Svirplienė patiria tokį skausmą, lyg artimą žmogų laidotų antrą kartą. Dar prieš savaitę senjora ant vyro kapo sodino našlaites, o savaitgalį nuvykusi dukra negalėjo patikėti savo akimis. Kapą rado nuniokotą, o juodo, švediško akmens paminklo vietoje – tuštumą.
Ant antkapio buvo išgraviruotos ne tik mirusiojo, bet ir jo gedinčios žmonos pavardės. E. Svirplienė pamena prieš šešerius metus už antkapį mokėjusi 3500 Lt. Nors velionio artimieji kreipėsi į policiją dėl vagystės, atgauti prarasto turto jie nė nesitiki.
Vogti idealios sąlygos
Tik iš 700 Lt pensijos besiverčianti E. Svirplienė rauda nebeturėsianti iš ko pastatyti vyrui paminklo, tačiau labiau nei finansiniai nuostoliai panevėžietę sukrėtė vandalų brutalumas.
„Negi nieko švento žmonėms nebeliko? Nauja verslo rūšis – vogti antkapius, nušlifuoti raides ir parduoti kaip naują. Kažkas, užsisakęs paminklą, nė nesupras, kad ant jo kapo vogtas stovės“, – ašaras braukė E. Svirplienė.
Kad antkapiai domina plėšikus, kapą dažnai lankanti pensininkė seniai suprato. Moteris suskaičiavo, kad per septynerius metus, kai palaidojo vyrą, vien aplinkui jo kapą buvo pavogti bent septyni paminkliniai akmenys.
Ją stebina, kad plėšikams masiškai siaubiant kapines, Savivaldybė nesuka galvos, kaip apsaugoti mirusiųjų zoną. Anot E. Svirplienės, Šilaičiuose vogti – idealios sąlygos: naktimis kapinės ne tik paliekamos be prižiūrėtojo, bet net ir pėsčiųjų varteliai niekada nerakinami. Panevėžietė neabejoja, kad ir jos paminklas buvo ramiai naktį išneštas pro atvirus vartelius.
„Ar taip sunku bent vartelius užrakinti? Dieną niekas vogti neis, o per tvorą sunkaus paminklo gi nepermes?“ – esamos tvarkos nesupranta E. Svirplienė.
Apsaugai neturi pinigų
Šilaičių kapinių prižiūrėtoja Sigita Liaudanskienė pripažįsta, kad kapinių vagys – nesustabdomi. Anot jos, per praėjusius metus Šilaičiuose vandalai išplėšė apie keturiasdešimt antkapių. S. Liaudanskienė abejoja, ar pasiteisintų tokia elementari apsauga, kaip spyna nakčiai ant visų vartų – kapus lankantys žmonės liktų nepatenkinti vakarais negalintys įeiti, o plėšikams išlaužti spynas būtų juokų darbas.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis mato vienintelę išeitį – pasamdyti saugos tarnybą, kad kapinėse budėtų visą parą. Tik Savivaldybėje tokia galimybė net nesvarstoma esą dėl ir taip skurdaus biudžeto. Apskaičiuota, kad vienų kapinių apsauga Savivaldybei per metus kainuotų apie 200 tūkst. Lt. V. Darulio nuomone, apsauginius tektų samdyti ne vien Šilaičiams, bet ir kitoms miesto kapinaitėms saugoti.
Išeitis – gręžti skyles
Kol kas Savivaldybė kapines nuo plėšikų gina tik akylai stebėdama įvažiavimo vartus – fiksuojamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios mašinos, o nuo 19.30 val. pagrindiniai vartai užrakinami. Užkabinti spynas ir ant pėstiesiems skirtų vartelių, V. Darulio nuomone, būtų beprasmiška.
„Neneš pro vartus – perkels per tvorą. Šioji tik 1,30 m aukščio – vyrui juokų darbas ant tokios antkapį užkelti“, – įsitikinęs Savivaldybės darbuotojas.
V. Darulį stebina, kad antkapių vagystės policijai it kokia amžiaus mįslė.
„Pareigūnams reikėtų visas sodybas, vienkiemius aplinkui apvažiuoti. Neabejoju, kad vagia ne tie, kurie paminklus perdirba, o jų už alaus butelį pasamdytieji su „tačkele“ į kapines atvažiuoja“, – mano V. Darulis.
Kol nei Savivaldybė, nei policija nesumojo, kaip sutramdyti kapinių plėšikus, nuo jų gintis V. Darulis siūlo labai ūkiškai – paminkle išgręžti bent porą skylių. Taip sugadintų antkapių antrą kartą gamintojai nebepanaudos.
„Gal ir primityvu, bet turėtų būti veiksminga. Vagys bet ko neima – prieš plėšdami antkapius gerai apžiūri“, – pamokė Savivaldybės specialistas.
Apgaulę išduoda akmens storis
Paminklų vagys policijos nesugaunami. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praėjusiais metais neišaiškino nė vienos paminklų vagystės.
Rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Ramūnas Drakšas ragina neprarasti vilties ir tikėtis, nes, anot jo, policija daro viską, ką gali.
Rimtiems antkapių gamintojams tokios pareigūnų pastangos kelia juoką. „Vitaka ir Ko“ pardavėja konsultantė Edita Žiabelienė sako, kad pavogtųjų paminklų toli ieškoti nereikia – šie grįžta pas antkapiais prekiaujančius verslininkus.
Ji įsitikinusi, kad paminklus vagia tik turintieji specialią šlifavimo įrangą. Rankiniu būdu raidžių nuo akmens nutrinti neįmanoma, antkapiai šlifuojami deimantiniais įrankiais, su vandeniu. Pardavėja įtaria, kad iš Panevėžio kapinių pavogti paminklai keliauja ne į mieste, o rajone ar gretimuose miesteliuose veikiančias dirbtuves.
„Į mašiną pasikrovus paminklą vežti pavojinga, gali policija sustabdyti, todėl turėtų būti gabenami kažkur kaimo keliukais. Metų metais paminklai vagiami, bet neteko girdėti, kad bent vieną policija būtų suradusi. Po kiekvienos vagystės tikrina paminklų dirbtuves, tuo ir pasibaigia. Jei kreiptųsi į visuomenę, manau, gautų vertingos informacijos. Antkapį pavogti – ne pieštuką paslėpti, nugriauti, išvežti reikia sugebėti. Negali būti, kad niekas nieko nemato“, – svarsto E. Žiabelienė.
Anot jos, nors neįgudusiai akiai sunku atskirti perdarytą paminklą nuo naujo, vis dėlto yra būdų, išduodančių apgaulę. E. Žiabelienės teigimu, standartinių paminklų storis siekia 7 cm ir daugiau. Jei akmuo plonesnis, galima įtarti, kad jis nušlifuotas naikinant senus užrašus.
Įmonė bandė netgi eksperimentuoti – antkapyje iškalti gilesnes raides, kad šlifuoti akmens nebeapsimokėtų, tačiau naktį dirbantys plėšikai, matyt, tokios gudrybės nepastebėjo ir paminklą vis tiek pavogė.
Klientai prašo gadinti
Pasak E. Žiabelienės, antkapiai, granitinės kapo tvorelės vagiami masiškai, o vieną klientą vagys tiesiog persekioja – nuo to paties kapo pavogtas jau antras paminklas. Trečią kartą žmogus neberizikavo: užsisakė nebe antkapį, o tik lentelę.
Paminklų gamintojai jau sulaukia klientų prašymų sugadinti antkapius – pragręžti juose skyles, kampuose pažymėti inicialus ar kitus atpažinimo ženklus.
Plėšikų padaryti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais. Kapo sutvarkymas ir paprasčiausio paminklo pastatymas kainuoja 2500–3000 litų. Tačiau, pasak E. Žiabelienės, sulaukiama ir 10–15 tūkst. Lt vertės užsakymų. Populiariausi paminklai kainuoja apie 3000 Lt.
Verslininkei nesuprantama, kodėl Savivaldybė ramiai stebi, kaip plėšikai siautėja po kapus. Ji įsitikinusi, kad net vartelių rakinimas nakčiai duotų naudos.
„Populiariausi paminklai sveria apie 300 kilogramų. Tokį dviese sunku panešti, o per tvorą perkelti neįmanoma“, – tvirtina E. Žiabelienė.
Kapvietes ragina drausti
Nuo praėjusių metų spalio mėnesį draudimo rinkoje atsirado nauja paslauga – galimybė apdrausti kapavietes nuo gamtos stichijų, vagysčių, vandalizmo atvejų ar šalčio padarinių. Kol kas ją teikianti vienintelė draudimo bendrovė už 49 litų metinių mokestį siūlo apdrausti tris šeimos narių, artimųjų kapavietes, jos gali būti skirtingose kapinėse.
Pasirinkus kapavietės draudimą apdraudžiami visi kapavietėje esantys stacionarūs statiniai – paminklai, tvorelės, plytelės ar kiti. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo kompanija kompensuoja analogiško paminklo įsigijimo išlaidas, bet ir jos atstatymo darbų kainą.
Tačiau įsigyti kapavietės draudimą galima tik draudžiantis savo būstą, namą ar kitą pastatą arba namų turtą.
Draudimo bendrovės būsto draudimo portfelio valdytoja Audronės Vaitkevičiūtės teigimu, gyventojų susidomėjimas šia paslauga auga – vidutiniškai kas 1-2 dienas apdraudžiama po naują kapavietę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
